Vitaminas K

Kas yra vitaminas K?

Vitaminas K yra riebaluose tirpus vitaminas atrastas tik 1929 metais. Jis žinomas trimis formomis: K1 (filochinonai), K2 (melachinonai) ir K3 (menadionas). Vitaminas K1 randamas daugumoje vaisių ir daržovių, ypač žaliose lapinėse daržovėse, tokiose kaip špinatai, lapiniai kopūstai, burokėlių lapai. Vitaminas K2 yra bakterijų šalutinis produktas daugiausia randamas fermentuotuose arba gyvūlinės kilmės maisto produktuose (žuvis, pieno produktai, kiaušiniai), o vitaminas K3 yra sintetinis produktas, kuris nėra randamas gamtoje, tačiau naudojamas gyvūnų maistiniuose papilduose. Žmonėms ši vitamino forma galimai sukelia kepenų pažeidimus (Myneni & Mezay, 2017).

Kam reikalingas vitaminas K?

Vitaminas K svarbus normaliai kalcio apykaitai organizmo audiniuose, ląstelių augimui, oksidacinio streso ir uždegiminių reakcijų kontrolei bei kraujo krešėjimui ir homeostazei (įprastos terpės palaikymui). Pakankamas vitamino K suvartojimas gali padėti išvengti kraujagyslių kalkėjimo. Vitaminas K daugiausia kaupiamas kepenyse, tačiau jo randama ir smegenyse bei kasoje (Akbari & Rasouli-Ghahroudi, 2018). Trūkstant vitamino K greičiau susidaro kraujosruvos, ilgiau bei gausiau kraujuoja žaizdos, kraujuoja dantenos, menstruacijos tampa ilgesnės ir gausesnės, gali atsirasti kraujo šlapime ir/ arba išmatose. Vitamino K dažniau trūksta nesaikingai vartojantiems alkoholį, valgant nevisavertį, ypač perdirbtą maistą, mityboje esant per mažai daržovių, sergant žarnyno ligomis, vartojant antibiotikus. Vitaminas K sunkiausiai pasisavinamas iš augalinių šaltinių, jo įsisavinimą gerina riebalų vartojimas, kartu su vitamino K turinčiais produktais (Trumbo et al., 2001). Vitamino K perteklius yra itin retas, tačiau rekomenduojamą paros normą viršijus tūkstančiu kartų gali atsirasti kraujo krešulių (Markel & Kfir, 2009) – trombų, kurie sukelia insultą, infarktą ir kitus staigius kraujotakos sutrikimus. Kadangi vitaminas K dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose jis gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų veiksmingumui, todėl prieš vartojimą reikėtų pasitarti su gydytoju (Drugs, 2020). Rekomenduojama paros norma suaugusiesiems vyrams ir moterims, pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 510 yra 75 mikrogramai, tačiau poreikis gali siekti nuo 0,5 mikrogramų vienam kilogramui kūno svorio (Turck et al., 2017) iki 183 mikrogramų gydant tam tikrus sutrikimus (Kuwabara et al., 2020).

Akbari, S., & Rasouli-Ghahroudi, A. A. (2018). Vitamin K and bone metabolism: a review of the latest evidence in preclinical studies. BioMed research international, 2018.
EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA), Turck, D., Bresson, J. L., Burlingame, B., Dean, T., Fairweather‐Tait, S., ... & Naska, A. (2017). Dietary reference values for vitamin K. EFSA Journal, 15(5), e04780.
Drugs.com (2020). Vitamin K. Retrieved from: https://www.drugs.com/international/vitamin-k.html
Kuwabara, A., Nagae, A., Kitagawa, M., Tozawa, K., Kumode, M., & Tanaka, K. (2020). Nutritional Therapy with Vitamin K1 Is Effective in the Improvement of Vitamin K Status and Bone Turnover Markers in Patients with Severe Motor and Intellectual Disabilities. Journal of nutritional science and vitaminology, 66(3), 278-284.
Markel A., & Kfir N. (2009) Vitamin K Excess. In: Lang F. (eds) Encyclopedia of Molecular Mechanisms of Disease. https://doi.org/10.1007/978-3-540-29676-8_3404
Myneni, V. D., & Mezey, E. (2017). Regulation of bone remodeling by vitamin K2. Oral diseases, 23(8), 1021-1028.
Trumbo, P., Yates, A. A., Schlicker, S., & Poos, M. (2001). Dietary reference intakes: vitamin A, vitamin K, arsenic, boron, chromium, copper, iodine, iron, manganese, molybdenum, nickel, silicon, vanadium, and zinc. Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics, 101(3), 294.