- Pradžia
- Ingredientai
- Vitaminas A
Vitaminu A vadinami riebaluose tirpūs retinoidai, kuriems priklauso retinalis, retinilis ir retinolio rūgštis. Jis kūne negaminamas, todėl būtina jo gauti su maistu. Mityboje randami du šio vitamino pavidalai, tai jau susiformavęs vitaminas A (retonolis jo esterifikuota forma bei retinilio esteriai) ir provitamino A karotenoidai. Pirmasis tipas randamas gyvulinės kilmės maiste, antrasis – augaliniame, o vitaminu A jie paverčiami kepenyse. Bene svarbiausias iš karotenoidų yra beta – karotenas (Coates et al., 2010). Kūne apie 99 proc. viso vitamino A yra retinolio ir retinilio esterių pavidalu (O‘Byrne & Blaner, 2013). Vitamino A gausu kiaušiniuose, žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose, geltonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse (morkos, pomidorai), žaliose lapinėse daržovėse (špinatai, kale kopūstai). Augalinius šaltinius pakaitinus karotenai tampa lengviau pasisavinami (Suter & Russell, 2008), todėl norint padidinti vitamino A atsargas daržoves rekomenduojama apvirti arba apkepti. Vitaminas A taip pat dalyvauja virš 500 genų ekspresijoje (Balmer & Blomboff, 2002). Jis svarbus regai, nes jis būtinas baltymo rodopsino, akies tinklainės receptoriuose sugeriančio šviesą, gamybai ir normaliai ragenos ir akies junginės membranų funkcijai (Shils & Shike, 2006). Jis taip pat dalyvauja ląstelių gamyboje ir diferenciacijoje, dalyvauja ląstelių augimo ir atsistatymo procesuose, padeda palaikyti imuninę sistemą, inkstų, plaučių, širdies bei reprodukcinės sistemos sveikatą ir funkciją (Coates et al., 2010). Naujausi tyrimai rodo vitamino A svarbą kovai su virusinėmis infekcijomis ir jo priešuždegiminį poveikį (Li et al., 2020). Be pagrindinių funkcijų vitaminas A galimai turi apsauginį poveikį nuo tam tikrų ligų. Rūkantiems asmenims ir anksčiau rūkiusiems asmenims beta – karoteno gausių vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su mažesne plaučių vėžio rizika (Coates et al.,2010). Vartojant beta – karoteno papildus apsauginio poveikio prieš plaučių vėžį nėra (Omenn et al., 1996), bet kai kurie tyrimai rodo ryšį su sumažėjusia sėklidžių vėžio rizika (Neuhouser et al., 2009). Asmenims, turintiems padidėjusią riziką su amžiumi susijusiai raumenų degenaracijai, kuri susijusi su regos suprastėjimu ir praradimu vyriasniame amžiuje, beta karoteno papildai , kartu su kitais vitaminais, net iki 25 proc. sumažina būklės pablogėjimo riziką. Vitaminas A plačiai naudojamas ir kosmetikoje. Natūralūs bei sintetiniai retinoidai naudojami veido kremuose, serumuose ir pan. skirtuose pagerinti odos būklę, mažinti aknę, lyginti raukšles. Tyrimai rodo ženklų raukšlių sumažėjimą po kelių savaičių retinolio naudojimo (Zasada & Budzisz, 2020).
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 190 mln. iki mokyklinio amžiaus vaikams trūksta vitamino A. Įprastai jo pradeda trūkti jau nėštumo metu (WHO, 2009). Vitamino A trūkumas yra tymų, kurie yra dažniausia vaikų sergamumo ir mirtingumo besivystančiose šalyse priežastis, rizikos faktorius (Yang, Mao & Wan, 2005). Vitamino A trūkumas išsivysčiusiose šalyse nėra paplitęs, dažniau pasitaiko tam tikrų sutrikimų, mažinančių maistinių medžiagų įsisavinimą, turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiems celiakija, Krono liga, turintiems kasos nepakankamumą ar trumposios žarnos sindromą. Kartais šio vitamino trūksta vaikams ir senyviems žmonėms (Polcz & Barbul, 2019 taip pat esant cinko trūkumui, vartojant alkoholį, cholestiraminą, neomiciną (Suter & Russell, 2018). Vitamino A poreikis padidėja, turintiems itin didelių žaizdų, nes vitaminas A dalyvauja jų gijime, o trūkstant šio vitamino sumažėja kolageno sintezė, sulėtėja žaizdų gijimas (Polcz & Barbul, 2019), tačiau dažniausiai simptomų nejaučiama, nors galima pastebėti atsiradusį vištakumą (sutrikęs regėjimas prietemoje) (Bender et al., 2015), akių sausumas, Bitoto dėmės (dėmelės akyje) (Reddy & Jialal. 2018). Trūkstant vitamino A labiau sausėja oda, dažnai tai pastebima ant kelių, alkūnių, be to, padidėja rizika susirgti kai kurių rūšių vėžiu (Sorg & Saurat, 2014). Perteklinis vitaminas A siejamas su kaulų susilpnėjimu, padidėjusia riziką skilimams, lūžiams, taip pat siejama su kepenų fibroze, ciroze (Penniston & Tanumihardjo, 2006). Staigi vitamino A hipervitaminozė buvo užfiksuota suvartojus didesnį kiekį gyvūnų kepenų ir pasireiškė virškinamojo trakto sudirgimais – pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmu, viduriavimu, plaukų ir odos pažeidimais (Silverman, Ellis & Voorhees, 1987). Nėra nustatyto beta – karoteno toksiškumo ar kenksmingo paros suvartojimo kiekio (Green & Fascetti, 2016). Išsamesni tyrimai, analizuoja retinolį jungiančio baltymo 4 padidėjimo poveikį sveikatai. Ne kartą buvo patvirtinta šio baltymo poveikis lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi, tokių kaip cukrinis diabetas (Masuyama, Inoue & Hiramatsu, 2011; Bremer, Devaraj, Afify, & Jialal, 2011), hipertenzija (Solini, Santini, Madec, Rossi & Muscelli, 2009), infarktas (Sasaki, Otani, Kawakami & Ishikawa, 2010), aterosklerozė (Solini et al., 2009). Šį baltymą daugiausia gamina kepenys, pagrindinė jo paskirtis – pernešti retinolį iš kepenų į reikalingus organus, tačiau ne visas retinolį jungiantis baltymas esantis kūne yra susijęs su retinolio koncentracija, be to, tam tikra jo dalis kūne gali būti nesusijungusi ir nepriklausoma nuo retinolio, todėl nėra iki galo aišku kiek jo kiekis susijęs su retinolio suvartojimu ir koncentracija kraujyje (Aeberli et al., 2007). Nedidelė dalis retinolį jungiančio baltymo gali būti iš riebalinio audinio (Tsutsumi et al., 1992), o padidėjęs riebalinis audinys siejamas su padidėjusio baltymo kiekiu (Friebe et al., 2011). Vitamino A rekomenduojama paros dozė suaugusiems vyrams yra 900, moterims - 700 μg retinolio ekvivalentų. Nėščiosioms ir žindančioms moterims rekomenduojama norma yra didesnė, 770 ir 1300 μg retinolio ekvivalentų. Suaugusiesiems aukščiausia toleruojama doze laikoma 3000 μg per dieną (Polcz & Barbul, 2019), tačiau vartojant ilgą laiką 3 – 4 kartus didesnį nei rekomenduojama paros norma kiekį atsiranda toksiškas perteklius. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 510 rekomenduojama paros norma suaugusioms moterims yra 700 μg, vyrams – 900 μg. Nėščioms moterims rekomenduojama kasdien suvartoti 900 μg, o žindančiosioms 1100 μg vitamino A. Vaikams nuo 7 iki 18 metų, rekomenduojama 800 μg ir 1000 μg, atitinkamai, nepriklausomai nuo lyties.
