Pavasario išpardavimas Pavasario išpardavimas

Varis

Varis

Vario funkcijos

Varis yra mineralas, randamas mūsų organizme. Tai yra maistinė medžiaga, kurią organizmas turi turėti, kad galėtų tinkamai funkcionuoti, tačiau reikia tik pėdsakų šio sunkiojo metalo. Vario natūraliai yra kai kuriuose maisto produktuose ir jo galima įsigyti kaip maisto papildą. Tai yra kelių fermentų, dalyvaujančių energijos gamyboje, geležies apykaitoje, neuropeptidų aktyvavime, jungiamojo audinio formavime ir neuromediatorių sintezėje, kofaktorius. Varis taip pat dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, tokių kaip angiogenezė (naujų kraujagyslių formavimasis), raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, neurohormonų homeostazė (pusiausvyra), genų raiškos, smegenų vystymosi, širdies ritmo ir kraujospūdžio reguliavimas, imuninės sistemos aktyvavimas. Be to, organizmo apsauga nuo oksidacinės žalos taip pat priklauso nuo vario turinčio fermento - superoksido dismutazės aktyvumo.

Nauda sveikatai

Varis atlieka svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių (ŠKL) bei neurodegeneracinių, tokių kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymęsi. Vario trūkumas lemia lipidų kiekio kraujyje pokyčius - aterosklerozinės ŠKL rizikos veiksnį. Asmenys, kuriems yra padidėjusi Alzheimerio ligos rizika ir vartojantys multivitaminų-mineralų papildus, renkasi tuos, kurie neturi vario (ar geležies), nes per didelis pastarųjų mineralų vartojimas gali prisidėti prie kai kurių pacientų pažinimo problemų. Tačiau reikia daug daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar per didelis, o gal per mažas vario kiekis serume ar plazmoje yra susijęs su Alzheimerio ligos rizika ir ar vario turintys papildai gali paveikti Alzheimerio ligos riziką ar simptomus.

Trūkumas

Vario trūkumas žmonėms nedažnas. Remiantis tyrimais su gyvūnais ir žmonėmis, vario trūkumo poveikis yra anemija, hipopigmentacija, hipercholesterolemija, jungiamojo audinio sutrikimai, osteoporozė ir kiti kaulų defektai, nenormali lipidų apykaita, ataksija (valingų judesių koordinacijos sutrikimas) ir padidėjusi infekcijos rizika. Vario trūkumas būdingas žmonėms, sergantiems celiakija (autoimuninė liga, kuriai būdingas įgimtas maistinių medžiagų pasisavinimo ir žarnyno veiklos sutrikimas), Krono (lėtinė uždegiminė vrškinamojo trakto liga), Menkeso liga (retas genetinis sutrikimas), cistine fibroze ir vartojant per didelius kiekius cinko. Jei kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad negaunate pakankamai vario, gydytojas gali rekomenduoti vartoti papildus. Vario papildus galima įsigyti tablečių ir kapsulių forma. Tik rekomenduojama tuo pačiu metu nevartoti vario ir cinko papildų. Šiuos papildus turėtumėte vartoti bent dviejų valandų pertrauka. Tačiau kalbama apie atskirus vario ir cinko papildus esant gydytojo rekomendacijoms. Multivitaminų ar kompleksinių maisto papildų sudėtyje šių elementų kiekis nėra žymus, o laiko pasisavinimas dažniausiai yra skirtingas.

Toksiškumas

Lėtinis per didelio vario kiekio poveikis gali sukelti kepenų pažeidimą ir virškinimo trakto simptomus (pvz., pilvo skausmus, mėšlungį, pykinimą, viduriavimą ir vėmimą). Vario toksiškumas yra retas sveikiems žmonėms, kurie neturi paveldimo vario homeostazės defekto. Tačiau vario toksiškumas galimas žmonėms, vartojantiems vandenį, kuriame yra daug vario, dėl stovinčio vandens vario turinčiuose vamzdžiuose ir buitinės technikos prietaisuose.

  • Botero-López, J. E., Araya, M., Parada, A., Méndez, M. A., Pizarro, F., Espinosa, N., ... & Alarcón, T. (2011). Micronutrient deficiencies in patients with typical and atypical celiac disease. Journal of pediatric gastroenterology and nutrition, 53(3), 265-270.
  • Hellman, N. E., & Gitlin, J. D. (2002). Ceruloplasmin metabolism and function. Annual review of nutrition, 22(1), 439-458.
  • Katherine, L., & Ziegler, T. R. (2012). Modern nutrition in health and disease.
  • Klevay, L. M. (2011). Is the Western diet adequate in copper?. Journal of Trace Elements in Medicine and Biology, 25(4), 204-212.
  • Montes, S., Rivera-Mancia, S., Diaz-Ruiz, A., Tristan-Lopez, L., & Rios, C. (2014). Copper and copper proteins in Parkinson’s disease. Oxidative medicine and cellular longevity, 2014.
  • National Research Council. (2000). Copper in drinking water. National Academies Press.
  • Prohaska, J. R. (2014). Impact of copper deficiency in humans. Annals of the New York Academy of Sciences, 1314(1), 1-5.
  • Rembach, A., Doecke, J. D., Roberts, B. R., Watt, A. D., Faux, N. G., Volitakis, I., ... & Wilson, W. (2013). Longitudinal analysis of serum copper and ceruloplasmin in Alzheimer's disease. Journal of Alzheimer's Disease, 34(1), 171-182.
  • Rosado, J. L. (2003). Zinc and copper: proposed fortification levels and recommended zinc compounds. The Journal of nutrition, 133(9), 2985S-2989S.
  • Squitti, R., Simonelli, I., Ventriglia, M., Siotto, M., Pasqualetti, P., Rembach, A., ... & Bush, A. I. (2014). Meta-analysis of serum non-ceruloplasmin copper in Alzheimer's disease. Journal of Alzheimer's Disease, 38(4), 809-822.
  • Tisato, F., Marzano, C., Porchia, M., Pellei, M., & Santini, C. (2010). Copper in diseases and treatments, and copper‐based anticancer strategies. Medicinal research reviews, 30(4), 708-749.
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau