Selenas

Selenas

Selenas yra mineralas reikalingas kiekvieną dieną. Šio mineralo paros poreikis yra nedidelis, tačiau jis vaidina svarbų vaidmenį svarbiuose organizmo fiziologiniuose ir biocheminiuose procesuose, įskaitant medžiagų apykaitą ir skydliaukės veiklą. Suaugusio žmogaus organizme seleno nuolatinė dozė yra apie 15 mg, tačiau šias atsargas reikia nuolat papildyti, nes jos visą laiką senka. Jūros gėrybės, žuvis, žole šertų gyvūnų mėsa, neapdoroti grūdai, kiaušinis, sėklos ir riešutai - tai daugiausiai seleno turintys maisto produktai.

Seleno svarba organizmui

Selenas įeina į 200 hormonų ir fermentų sudėtį ir pats juos aktyvina. Aštuoniasdešimt procentų organizmui būtinos energijos gaunama vykstant sklandiems biocheminiams procesams su selenu. Biocheminiame lygmenyje, energija mūsų organizme būtina medžiagų transportui per ląstelę, raumenų susitraukimui, naujų medžiagų formavimuisi. Fiziologiškai energiją naudoja visos organizmo sistemos – širdžiai energija svarbi, kad užtikrintų kraujo cirkuliaciją ir organizmo ląstelių aprūpinimą maisto medžiagomis, plaučiams – dujų apykaitos užtikrinimui, kepenys energiją naudoja nereikalingų metabolizmo šalutinių produktų šalinimui, naujų medžiagų sintezei, skrandžiui ir žarnynui energija reikalinga maisto medžiagų virškinimui bei absorbavimui. Todėl, seleno trūkumas gali sutrikdyti bet kurio organo ar sistemos veiklą ir net sąlygoti lėtinio nuovargio atsiradimą. Selenas svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Tyrimai parodė, kad padidėjęs seleno kiekis kraujyje yra susijęs su sustiprėjusiu imuniniu atsaku. Jis padeda suformuoti kokybiškus antikūnius ir aktyvų imuninį interferoną. Kita vertus, seleno trūkumas kenkia imuninių ląstelių funkcijai ir gali sukelti lėtesnį imuninį atsaką. Be to, seleno papildai gali padėti sustiprinti sergančiųjų gripu, tuberkulioze ir hepatitu C, žmonių imuninę sistemą. Taigi, selenas yra galingas antioksidantas, kovojantis organizme su oksidaciniu stresu ir padedantis apsaugoti organizmą nuo lėtinių neuždegiminių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ar vėžys. Taip pat selenas svarbus skydliaukės veiklai – suaktyvina skydliaukės hormonų ir jodo absorbavimą, saugo skydliaukę nuo laisvųjų radikalų pažeidimo. Skydliaukės audinyje yra didesnis seleno kiekis nei bet kuriame kitame žmogaus organe. Skydliaukė svarbi, nes reguliuoja medžiagų apykaitą ir kontroliuoja augimo bei vystymosi procesus. Seleno trūkumas siejamas su su skydliaukės ligomis, tokiomis kaip autoimuninis (Hašimoto) tiroiditas, hipotirozė. Selenas saugo širdies raumenį ir kraujagysles nuo pažeidimų bei aterosklerotinių plokštelių susidarymo. Selenas padeda išlaikyti Jūsų širdį sveiką, nes mažas seleno kiekis siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika. Selenas gali padėti sumažinti širdies ligų riziką, nes šis mineralas veikia antiuždegimiškai ir mažina oksidacinį stresą organizme. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai siejami su ateroskleroze arba apnašų kaupimu arterijose. Be to, selenas padidina glutationo peroksidazės, fermento, neleidžiančio organizmo ląstelių terpei parūgštėti, kiekį. Šis fermentas veikia kaip antioksidantas - saugo organizmo ląstelių membranas nuo pažeidimų, skatina deformuotų ląstelių atsistatymą. Selenas siejamas ir su Alzheimerio ligos prevencija. Žmonių, sergančių Alzheimerio liga, pastaruoju metu skaičius vis auga. Taigi, svarbu rasti būdų, kaip išvengti šios degeneracinės ligos. Manoma, kad oksidacinis stresas yra susijęs neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir Alzheimerio liga, atsiradimu ir progresavimu. Keli tyrimai parodė, kad pacientų, sergančių Alzheimerio liga, kraujyje yra mažesnė seleno koncentracija. Be to, tyrimais nustatyta, kad tiek maisto produktuose, tiek papilduose esantys antioksidantai (tarp jų ir selenas) gali pagerinti atmintį pacientams, sergantiems Alzheimerio liga.

Selenas maisto produktuose

Laimei, daugelyje maisto produktų yra daug seleno. Šie maisto produktai yra puikūs seleno šaltiniai: 85 g austrių yra 238% RPN, viename Braziliškame riešute (5 gramai) yra 174% RPN, 159 gramuose oto yra 171% RPN, 2 dideliuose kiaušiniuose (100 gramų) yra 56% RPN, 48 gramuose (4 vnt.) sardinių yra 46% RPN, 28 gramuose saulėgrąžų sėklų yra12 RPN, 84 gramuose vištienos krūtinėlės yra 12% RPN, Šitake grybuose (97 g) yra apie 10% RPN. Seleno kiekis augaliniame maiste skiriasi priklausomai nuo seleno kiekio dirvožemyje, taip pat ir nuo auginimo vietos. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad seleno koncentracija Brazilijos riešutuose labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Todėl svarbu vartoti įvairų maistą, kuriame yra daugiau nei vienas geras šio svarbaus mineralo šaltinis.

Seleno trūkumo požymiai ir galimas toksiškumas

Tinkamai besimaitinantiems seleno trūkumas nepasireiškia. Tačiau, kitų vitaminų ar mineralų trūkumas gali sukelti simptomus, dėl kurių reikėtų sunerimti. Jei žmogaus organizme trūksta dar ir kitų galingų antioksidacinių vitaminų – vitamino C ir E, organizmo antioksidacinė apsauga tikrai bus pažeista. Nors selenas yra būtinas gerai organizmo sveikatai užtikrinti, tačiau per didelis seleno kiekis gali būti toksiškas ir net mirtinas. Nors toksiškumas selenui yra retas, svarbu išlaikyti beveik rekomenduojamą 55 mikro gramų kiekį per dieną ir niekada neviršyti leistinos viršutinės 400 µg per dieną ribos. Sveikam suaugusiam žmogui, patiriančiam psichologinį, fizinį ar toksinį krūvį, kiekvieną dieną rekomenduojama suvartoti apie 100 µg seleno. Nusilpusiam nuo lėtinių ligų organizmui – apie 200 µg. Tam tikra seleno dozė, pagal klinikinius tyrimus, gali būti ir prevencine vėžio profilaktika – 200-400 µg, tačiau dėl jos reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Sergant onkologinėmis ligomis seleno rekomenduojama net iki 800 µg, bet tik su mediko priežiūra ir paskyrimu. Seleno toksiškumas labiau pasireiškia vartojant papildus, o ne valgant seleno turinčius maisto produktus. Seleno toksiškumo požymiai yra šie: plaukų slinkimas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, veido paraudimas, drebulys, raumenų skausmas. Sunkiais atvejais ūmus toksiškumas selenui gali sukelti rimtus žarnyno ir neurologinius simptomus, širdies priepuolį, inkstų nepakankamumą ir net mirtį. Seleną geriausiai vartoti su kofermentu Q10, vitaminais C ir E, B grupės vitaminais, žaliosios arbatos dviskiaučių ginkmedžių ekstraktais.

  • Combs Jr, F. (2015). Biomarkers of selenium status. Nutrients, 7(4), 2209-2236.
  • de Wilde, M. C., Vellas, B., Girault, E., Yavuz, A. C., & Sijben, J. W. (2017). Lower brain and blood nutrient status in Alzheimer's disease: Results from meta-analyses. Alzheimer's & Dementia: Translational Research & Clinical Interventions, 3(3), 416-431.
  • Flores-Mateo, G., Navas-Acien, A., Pastor-Barriuso, R., & Guallar, E. (2006). Selenium and coronary heart disease: a meta-analysis. The American journal of clinical nutrition, 84(4), 762-773.
  • González-Domínguez, R., García-Barrera, T., & Gómez-Ariza, J. L. (2014). Homeostasis of metals in the progression of Alzheimer’s disease. Biometals, 27(3), 539-549.
  • Hoffmann, P. R., & Berry, M. J. (2008). The influence of selenium on immune responses. Molecular nutrition & food research, 52(11), 1273-1280.
  • Ju, W., Li, X., Li, Z., Wu, G. R., Fu, X. F., Yang, X. M., ... & Gao, X. B. (2017). The effect of selenium supplementation on coronary heart disease: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Journal of Trace elements in Medicine and Biology, 44, 8-16.
  • Kesse-Guyot, E., Fezeu, L., Jeandel, C., Ferry, M., Andreeva, V., Amieva, H., ... & Galan, P. (2011). French adults’ cognitive performance after daily supplementation with antioxidant vitamins and minerals at nutritional doses: a post hoc analysis of the Supplementation in Vitamins and Mineral Antioxidants (SU. VI. MAX) trial–. The American journal of clinical nutrition, 94(3), 892-899.
  • Pham-Huy, L. A., He, H., & Pham-Huy, C. (2008). Free radicals, antioxidants in disease and health. International journal of biomedical science: IJBS, 4(2), 89.
  • Rayman, M. P. (2012). Selenium and human health. The Lancet, 379(9822), 1256-1268.
  • Steinbrenner, H., Al-Quraishy, S., Dkhil, M. A., Wunderlich, F., & Sies, H. (2015). Dietary selenium in adjuvant therapy of viral and bacterial infections. Advances in nutrition, 6(1), 73-82.
  • Toulis, K. A., Anastasilakis, A. D., Tzellos, T. G., Goulis, D. G., & Kouvelas, D. (2010). Selenium supplementation in the treatment of Hashimoto's thyroiditis: a systematic review and a meta-analysis. Thyroid, 20(10), 1163-1173.
  • Ventura, M., Melo, M., & Carrilho, F. (2017). Selenium and thyroid disease: from pathophysiology to treatment. International journal of endocrinology, 2017.
  • Vinceti, M., Mandrioli, J., Borella, P., Michalke, B., Tsatsakis, A., & Finkelstein, Y. (2014). Selenium neurotoxicity in humans: bridging laboratory and epidemiologic studies. Toxicology letters, 230(2), 295-303.
  • Wu, Q., Rayman, M. P., Lv, H., Schomburg, L., Cui, B., Gao, C., ... & Li, H. (2015). Low population selenium status is associated with increased prevalence of thyroid disease. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 100(11), 4037-4047.
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau