Šią savaitę (iki 09.19): Imuniteto dienos - multivitaminams -40%

Raudonųjų dobilų ekstraktas

Raudonųjų dobilų ekstraktas

Kilmė

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense) yra laukinis žydintis augalas, priklausantis tai pačiai šeimai, kaip ir žirniai ir pupelės. Tai tamsiai rožinis žolinis augalas, kilęs iš Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos. Be to, dabar jis populiarus kaip pašarinias augalas, gerinantis dirvožemio kokybę. Žydinti raudonųjų dobilų dalis naudojama kaip valgomas garnyras, eterinis aliejus, ar ekstraktas. Raudonasis dobilas plačiai naudojamas kaip tradicinis vaistas osteoporozei, širdies ligoms, artritui, odos sutrikimams, vėžiui, kvėpavimo takų problemoms, tokioms kaip astma, ir moters sveikatos problemoms, tokioms kaip mėnesinės ir menopauzės simptomai, gydyti. Tačiau, dėl tyrimų trūkumo, šio augalo poveikis nėra tvirtai pagrįstas.

Nauda sveikatai

Nepaisant ribotų mokslinių įrodymų, raudonojo dobilo ekstraktas naudojami įvairioms ligoms gydyti. Kaulų sveikata. Prasidėjus menopauzei, moters organizme drastiškai sumažėjęs reprodukcinio hormono - estrogeno - kiekis gali sumažinti kaulų mineralinį tankį ir padidinti osteoporozės riziką. Osteoporozė tai yra būklė, kai kaulams būdingas mažas kaulų mineralinis tankis ir jie tampa silpni bei didėja lūžio rizika. Raudonasis dobilas pasižymi augaliniais kilmės junginiais - izoflavonais, turinčiais struktūrinį panašumą su moteriškuoju lytiniu hormonu estrogenu ir galinčiais silpnai imituoti jo veikimą organizme. Kai kurie moksliniai tyrimai parodė ryšį tarp izoflavono suvartojimo ir osteoporozės rizikos sumažėjimo. Kadangi daugelio tyrimų rezultatai yra prieštaringi, negalima patvirtinti raudonojo dobilo ekstrakto teigiamo poveikio kaulų sveikatai. Menopauzės simptomams. Manoma, kad raudonųjų dobiluose esantis didelis izoflavonų kiekis padeda sumažinti menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Raudonųjų dobilų ekstrakto vartojimas taip pat parodė lengvą kitų menopauzės simptomų, tokių kaip nerimas, depresija ir makšties sausumas, pagerėjimą. Tačiau, vis dar nėra aiškių įrodymų, kad papildant raudonuoju dobilu maitinimosi racioną, pagerėtų menopauzės simptomai. Būtini tikslesni ir platesni klinikiniai tyrimai. Plaukams ir odai. Raudonųjų dobilų ekstraktas buvo naudojamas tradicinėje medicinoje, siekiant skatinti odos ir plaukų sveikatą. Nedaugelio tyrimų rezultatai patvirtina šią tiesą. Būtina atlikti daugiau tyrimų. Širdies kraujagyslių sistemos sveikatai. Kai kurie klinikiniai tyrimai parodė, kad raudonieji dobilai gali pagerinti moterų širdies sveikatą po menopauzės, tačiau rezultatai prieštaringi. Viena mokslinių straipsnių apžvalga parodė, kad moterų, menopauzės laikotarpiu, vartojančių raudonuosius dobilus 4–12 mėnesių, reikšmingai padidino DTL (gerojo) cholesterolio kiekį ir sumažino bendrąjį bei MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Tačiau kitoje buvo paneigti šie rezultatai. Be to, šie tyrimai buvo atlikti su vyresnėmis, menopauzės laikotarpio moterimis. Taigi nežinoma, ar šie padariniai taikomi visai populiacijai. Daugelis raudonųjų dobilų šalininkų teigia, kad tai gali padėti numesti svorį, vėžį, astmą, kokliušą, artritą ir kitas ligas. Tačiau riboti įrodymai rodo, kad raudonasis dobilas padeda nuo bet kurios iš šių ligų.

Šalutinis poveikis

Raudonieji dobilai paprastai pripažįstami saugiais, ir dauguma tyrimų parodė, kad šis augalas yra gerai toleruojamas. Nepaisant to, turėtumėte žinoti apie jo šalutinį poveikį, vaistų sąveiką ir riziką tam tikroms gyventojų grupėms. Nors retas, galimas šalutinis poveikis yra užsitęsusios menstruacijos, odos dirginimas, pykinimas ir galvos skausmas. Moterims, sergančiomis krūties, kiaušidžių vėžiu ar endometriozė, prieš pradėdami vartoti raudonąjį dobilą dėl estrogeninio aktyvumo derėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Taip pat, raudonieji dobilai gali sulėtinti kraujo krešėjimą, todėl jų reikėtų vengti tiems, kuriems yra kraujavimo sutrikimų. Būtina įspėti medicinos personal prieš operaciją, kokias žoleles ar vaistažoles vartojate.

Vartojimas

Remiantis klinikiniais tyrimais ir saugumo duomenimis, daugiausiai raudonųjų dobilų papildų yra 40–80 mg dozėmis. Todėl būtinai laikykitės rekomenduojamos dozės ant pakuotės. Nors daugelis žmonių mėgaujasi raudonųjų dobilų arbata, nėra duomenų, kad ji turėtų tokį patį galimą poveikį sveikatai kaip koncentruotos raudonųjų dobilų formos, tokios kaip papildai ir ekstraktai.

  • Chen, M. N., Lin, C. C., & Liu, C. F. (2015). Efficacy of phytoestrogens for menopausal symptoms: a meta-analysis and systematic review. Climacteric, 18(2), 260-269.
  • Clifton-Bligh, P. B., Nery, M. L., Clifton-Bligh, R. J., Visvalingam, S., Fulcher, G. R., Byth, K., & Baber, R. (2015). Red clover isoflavones enriched with formononetin lower serum LDL cholesterol—a randomized, double-blind, placebo-controlled study. European Journal of Clinical Nutrition, 69(1), 134-142.
  • Ehsanpour, S., Salehi, K., Zolfaghari, B., & Bakhtiari, S. (2012). The effects of red clover on quality of life in post-menopausal women. Iranian journal of nursing and midwifery research, 17(1), 34.
  • Geller, S. E., Shulman, L. P., Van Breemen, R. B., Banuvar, S., Zhou, Y., Epstein, G., ... & Bolton, J. L. (2009). Safety and efficacy of black cohosh and red clover for the management of vasomotor symptoms: a randomized controlled trial. Menopause (New York, NY), 16(6), 1156.
  • Ghazanfarpour, M., Sadeghi, R., Roudsari, R. L., Khorsand, I., Khadivzadeh, T., & Muoio, B. (2016). Red clover for treatment of hot flashes and menopausal symptoms: A systematic review and meta-analysis. Journal of Obstetrics and Gynaecology, 36(3), 301-311.
  • Jones, C., De Vega, J., Lloyd, D., Hegarty, M., Ayling, S., Powell, W., & Skøt, L. (2020). Population structure and genetic diversity in red clover (Trifolium pratense L.) germplasm. Scientific Reports, 10(1), 1-12.
  • Karimpour-Reihan, S., Firuzei, E., Khosravi, M., & Abbaszade, M. (2018). Coagulation Disorder following Red Clover (Trifolium Pratense) Misuse: a Case Report. Advanced journal of emergency medicine, 2(2).
  • Lipovac, M., Chedraui, P., Gruenhut, C., Gocan, A., Kurz, C., Neuber, B., & Imhof, M. (2011). Effect of red clover isoflavones over skin, appendages, and mucosal status in postmenopausal women. Obstetrics and gynecology international, 2011.
  • Luís, Â., Domingues, F., & Pereira, L. (2018). Effects of red clover on perimenopausal and postmenopausal women’s blood lipid profile: A meta-analysis. Climacteric, 21(5), 446-453.
  • Sansai, K., Takuathung, M. N., Khatsri, R., Teekachunhatean, S., Hanprasertpong, N., & Koonrungsesomboon, N. (2020). Effects of isoflavone interventions on bone mineral density in postmenopausal women: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Osteoporosis International, 1-12.
  • Tella, S. H., & Gallagher, J. C. (2014). Prevention and treatment of postmenopausal osteoporosis. The Journal of steroid biochemistry and molecular biology, 142, 155-170.
  • Villaseca, P. (2012). Non-estrogen conventional and phytochemical treatments for vasomotor symptoms: what needs to be known for practice. Climacteric, 15(2), 115-124.
Išsirink papildus, kurie tau tinka labiausiai:
Mūsų produktai
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau