Manganas

Mangano sulfatas

Manganas yra mikroelementas, kurio organizmui reikia nedideliais kiekiais. Manganas yra būtinas mikroelementas, kurio natūraliai yra daugelyje maisto produktų ir kuris gali būti vartojamas kaip maisto papildas. Manganas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje, nes yra kofaktorius daugelio fermentų, dalyvaujančių įvairiuose cheminiuose procesuose. Veikdamas šiuos fermentus, manganas dalyvauja aminorūgščių, cholesterolio, angliavandenių apykaitoje, laisvųjų radikalų šalinime, kaulų, imuninio atsako formavime, taip pat reprodukcijos funkcijoje. Manganas kartu su vitaminu K taip pat atsakingi kraujo krešėjimą.

Nauda sveikatai

Manganas gali pagerintų kaulų mineralų tankį tik veikdamas kartu su kitais vitaminais ir mineralais. Tačiau, norint nustatyti, mangano poveikį kaulų sveikatai, reikia atlikti daugiau tyrimų su žmonėmis. Kaip ir tai, kad tyrimai su gyvūnais rodo, kad mangano papildai gali pagerinti gliukozės toleranciją, sumažinti oksidacinį stresą ir pagerinti sergančiųjų diabetu kraujagyslių sienelių disfunkciją, tačiau klinikinių tyrimų su žmonėmis nėra. Norint nustatyti, ar manganas vaidina svarbų vaidmenį vystantis diabetui, reikia atlikti daugiau tyrimų. Manganas yra antioksidacinio fermento - superoksido dismutazės - dalis, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Kadangi manganas vaidina svarbų vaidmenį anksčiau įvardinto fermento veikloje, manoma, kad mineralo vartojimas gali padėti sumažinti lėtinių ligų riziką. Manganas yra būtinas sveikai smegenų veiklai, ypatingai dėl jo vaidmens galingojo antioksidacinio fermento veikime, kuris gali padėti apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų, žalojančių smegenų ląsteles. Be to, manganas gali prisijungti prie neuromediatorių ir paskatinti greitesnį ar efektyvesnį nervinių impulsų plitimą organizme. Manganas taip pat būtinas skydliaukės hormono tiroksino gamybai, šios liaukos sveikatai ir tinkamam funkcionavimui.

Trūkumas

Žmonėms mangano trūkumas yra labai retas, o trūkumo požymiai ir simptomai nėra tvirtai nustatyti. Labai nedaug tyrimų rodo, kad mangano trūkumas gali sukelti kaulų demineralizaciją, odos bėrimus, plaukų depigmentaciją, pakitusią moterų nuotaiką ir padidėjjusį priešmenstruacinis skausmą. Mangano trūkumas taip pat gali pakeisti lipidų ir angliavandenių apykaitą. Mažas šio elemento suvartojimas gali sutrikdyti kaulų sveikatą ir padidinti diabeto pasireiškimo riziką. Panašu, kad mažas mangano kiekis organizme yra susijęs su padidėjusia epilepsijos priepuolių rizika, nors dar nėra iki galo suprastas ryšys tarp šio mikroelemento ir traukulių.

Toksiškumas

Toksiškumas manganui pasireiškia žmonėms, dirbantiems tokiose profesinėse srityse kaip suvirinimas ir kalnakasyba, kada dėl didelio mangano kiekio, nuolat įkvėpiama mangano dulkių. Žmonėms, vartojantiems vandenį su dideliu mangano kiekiu, taip pat būdingas toksiškumas manganui. Geležies trūkumas padidina mangano absorbciją, todėl gali sustiprinti toksiškumo manganui simptomus. Žmonėms, sergantiems lėtine kepenų liga, sutrinka mangano pašalinimas iš tulžies, ir jie yra labiau linkę į mangano neurotoksiškumą ir kitus neigiamus perteklinio mangano kiekio padarinius.Jei svarstote apie mangano papildo vartojimą, pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju.

Chen, P., Bornhorst, J., & Aschner, M. (2019). Manganese metabolism in humans.
Chen, P., Chakraborty, S., Mukhopadhyay, S., Lee, E., Paoliello, M. M., Bowman, A. B., & Aschner, M. (2015). Manganese homeostasis in the nervous system. Journal of neurochemistry, 134(4), 601-610.
Gonzalez-Reyes, R. E., Gutierrez-Alvarez, A. M., & Moreno, C. B. (2007). Manganese and epilepsy: a systematic review of the literature. Brain research reviews, 53(2), 332-336.
Holley, A. K., Bakthavatchalu, V., Velez-Roman, J. M., & St Clair, D. K. (2011). Manganese superoxide dismutase: guardian of the powerhouse. International journal of molecular sciences, 12(10), 7114-7162.
Kazi, T. G., Afridi, H. I., Kazi, N., Jamali, M. K., Arain, M. B., Jalbani, N., & Kandhro, G. A. (2008). Copper, chromium, manganese, iron, nickel, and zinc levels in biological samples of diabetes mellitus patients. Biological trace element research, 122(1), 1-18.
Li, C., & Zhou, H. M. (2011). The role of manganese superoxide dismutase in inflammation defense. Enzyme research, 2011.
Li, L., & Yang, X. (2018). The essential element manganese, oxidative stress, and metabolic diseases: links and interactions. Oxidative medicine and cellular longevity, 2018.
Nielsen, F. H. (2012). Manganese, molybdenum, boron, chromium, and other trace elements. Present knowledge in nutrition, 10, 586e607.
Pham-Huy, L. A., He, H., & Pham-Huy, C. (2008). Free radicals, antioxidants in disease and health. International journal of biomedical science: IJBS, 4(2), 89.
Robbins, D., & Zhao, Y. (2014). Manganese superoxide dismutase in cancer prevention. Antioxidants & redox signaling, 20(10), 1628-1645.
Soldin, O. P., & Aschner, M. (2007). Effects of manganese on thyroid hormone homeostasis: potential links. Neurotoxicology, 28(5), 951-956.
Takeda, A. (2003). Manganese action in brain function. Brain Research Reviews, 41(1), 79-87.
Trumbo, P., Yates, A. A., Schlicker, S., & Poos, M. (2001). Dietary reference intakes: vitamin A, vitamin K, arsenic, boron, chromium, copper, iodine, iron, manganese, molybdenum, nickel, silicon, vanadium, and zinc. Journal of the Academy of Nutrition and Dietetics, 101(3), 294.
Wang, L., Yu, H., Yang, G., Zhang, Y., Wang, W., Su, T., ... & Ma, Y. (2015). Correlation between bone mineral density and serum trace element contents of elderly males in Beijing urban area. International Journal of Clinical and Experimental Medicine, 8(10), 19250.