Kininių arbatmedžių lapų ekstraktas

Žaliosios arbatos/arbatmedžių lapų biocheminės savybės

Žalioji arbata įvardijama kaip vienas sveikiausių gėrimų planetoje. Jame yra daug antioksidantų, kurie pagerina smegenų funkciją, prisideda prie svorio kontrolės, mažina vėžio ir širdies ligų pasireiškimo riziką. Žaliosios arbatos augale yra daugybė biologiškai aktyvių ir sveikatai naudingų junginių. Arbatos lapuose gausu polifenolių, kurie yra mažina uždegiminius procesus organizme ir padedantys kovoti su vėžiu. Žaliojoje arbatoje yra katechino (kitaip vadinamo epigallokatechin-3-gallatu - EGCG). Katechinai yra natūralūs antioksidantai, sumažinantys laisvųjų radikalų susidarymą organizme, apsaugojantys ląsteles ir molekules nuo pažeidimų. Laisvųjų radikalų perteklius skatina senėjimą ir daugelį lėtinių ligų. EGCG yra vienas iš galingiausių žaliosios arbatos junginių. Galimai tai yra vienas iš pagrindinių junginių, suteikiančių žaliajai arbatai gydomųjų savybių. Žalioji arbata taip pat turi nedidelį kiekį mineralų, kurie gali būti tap pat naudingi Jūsų sveikatai.

Nauda sveikatai

Žalioji arbata ne tik palaiko budrumą, bet ir gali pagerinti smegenų veiklą. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra kofeinas, kuris yra žinomas stimuliatorius. Kofeinas veikia smegenis blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių, vadinamą adenozinu. Tokiu būdu padidėja neuronų šaudymas ir neuromediatorių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, koncentracija. Tyrimai nuolat parodė, kad kofeinas gali pagerinti įvairius smegenų funkcijos aspektus, įskaitant nuotaiką, budrumą, reakcijos laiką ir atmintį. Tačiau kofeinas nėra vienintelis smegenų veiklą skatinantis junginys žaliojoje arbatoje. Jame taip pat yra amino rūgšties L-teanino, kuris gali peržengti kraujo ir smegenų barjerą. L-teaninas padidina slopinančio neurotransmiterio GABA, turinčio antinerimo poveikį, aktyvumą. Tai taip pat padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse. Tyrimai rodo, kad kofeinas ir L-teaninas gali turėti sinergetinį poveikį. Tai reiškia, kad jųdviejų derinys gali turėti ypač galingą poveikį gerinant smegenų funkciją. Dėl L-teanino ir nedidelės kofeino dozės žalioji arbata suteikia daug švelnesnį skonį. Daugelis žmonių teigia, kad gerdami žaliąją arbatą, palyginti su kava, turi stabilesnę energiją ir yra daug produktyvesni. Žalioji arbata gali suaktyvinti medžiagų apykaitą ir padidinti riebalų deginimą per trumpą laiką, nors tyrimų rezultatai yra prieštaraujantys ir negalima patvirtinti šio teiginio. Žalioji arbata turi galingų antioksidantų, kurie gali apsaugoti nuo vėžio. Keli tyrimai rodo, kad geriančiųjų žaliąją arbatą rizika susirgti įvairiais vėžio tipais yra mažesnė. Keletas tyrimų rodo, kad žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai gali turėti įvairų apsauginį poveikį gyvūnų modelių neuronams, galbūt sumažindami demencijos riziką. Bet šioje srityje dar būtini platesni tyrimai su žmonėmis. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali slopinti bakterijų dauginimąsi burnoje, sumažindami blogo kvapo riziką. Žalioji arbata gali sumažinti bendrą ir MTL (blogąjį) cholesterolį, taip pat apsaugoti MTL daleles nuo oksidacijos. Tyrimai rodo, kad žmonėms, geriantiems žaliąją arbatą, yra mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Atsižvelgiant į tai, kad žalioji arbata gali suaktyvinti medžiagų apykaitą per trumpą laiką, tikslinga manyti, kad ji gali padėti numesti svorį. Keletas tyrimų įrodė, kad žalioji arbata gali padėti sumažinti kūno riebalus, ypač pilvo srityje. Tačiau kai kurių mokslinių tyrimų rezultatai nerodo statistiškai reikšmingo svorio sumažėjimo vartojant žaliąją arbatą, todėl mokslininkai turi atlikti tolesnius tyrimus, kad patvirtintų šį efektą.

Caruana, M., & Vassallo, N. (2015). Tea polyphenols in Parkinson’s disease. In Natural Compounds as Therapeutic Agents for Amyloidogenic Diseases (pp. 117-137). Springer, Cham.
Chacko, S. M., Thambi, P. T., Kuttan, R., & Nishigaki, I. (2010). Beneficial effects of green tea: a literature review. Chinese medicine, 5(1), 1-9.
Chen, Y., Wu, Y., Du, M., Chu, H., Zhu, L., Tong, N., ... & Chen, J. (2017). An inverse association between tea consumption and colorectal cancer risk. Oncotarget, 8(23), 37367.
Diepvens, K., Westerterp, K. R., & Westerterp-Plantenga, M. S. (2007). Obesity and thermogenesis related to the consumption of caffeine, ephedrine, capsaicin, and green tea. American journal of physiology-Regulatory, integrative and comparative physiology.
Eng, Q. Y., Thanikachalam, P. V., & Ramamurthy, S. (2018). Molecular understanding of Epigallocatechin gallate (EGCG) in cardiovascular and metabolic diseases. Journal of ethnopharmacology, 210, 296-310.
Fujiki, H., Watanabe, T., Sueoka, E., Rawangkan, A., & Suganuma, M. (2018). Cancer prevention with green tea and its principal constituent, EGCG: From early investigations to current focus on human cancer stem cells. Molecules and cells, 41(2), 73.
Gregersen, N. T., Bitz, C., Krog-Mikkelsen, I., Hels, O., Kovacs, E. M., Rycroft, J. A., ... & Astrup, A. (2009). Effect of moderate intakes of different tea catechins and caffeine on acute measures of energy metabolism under sedentary conditions. British journal of nutrition, 102(8), 1187-1194.
Yuan, J. M. (2013). Cancer prevention by green tea: evidence from epidemiologic studies. The American journal of clinical nutrition, 98(6), 1676S-1681S.
Kelly, S. P., Gomez-Ramirez, M., Montesi, J. L., & Foxe, J. J. (2008). L-theanine and caffeine in combination affect human cognition as evidenced by oscillatory alpha-band activity and attention task performance. The Journal of nutrition, 138(8), 1572S-1577S.
Kelly, S. P., Gomez-Ramirez, M., Montesi, J. L., & Foxe, J. J. (2008). L-theanine and caffeine in combination affect human cognition as evidenced by oscillatory alpha-band activity and attention task performance. The Journal of nutrition, 138(8), 1572S-1577S.
Kuriyama, S. (2008). The relation between green tea consumption and cardiovascular disease as evidenced by epidemiological studies. The Journal of nutrition, 138(8), 1548S-1553S.
Lodhia, P., Yaegaki, K., Khakbaznejad, A., Imai, T., Sato, T., Tanaka, T., ... & Kamoda, T. (2008). Effect of green tea on volatile sulfur compounds in mouth air. Journal of nutritional science and vitaminology, 54(1), 89-94.
Mandel, S. A., Amit, T., Weinreb, O., Reznichenko, L., & Youdim, M. B. (2008). Simultaneous manipulation of multiple brain targets by green tea catechins: a potential neuroprotective strategy for Alzheimer and Parkinson diseases. CNS neuroscience & therapeutics, 14(4), 352-365.
Miller, P. E., Zhao, D., Frazier-Wood, A. C., Michos, E. D., Averill, M., Sandfort, V., ... & Blumenthal, R. S. (2017). Associations of coffee, tea, and caffeine intake with coronary artery calcification and cardiovascular events. The American journal of medicine, 130(2), 188-197.
Morin, M. P., Bedran, T. B. L., Fournier-Larente, J., Haas, B., Azelmat, J., & Grenier, D. (2015). Green tea extract and its major constituent epigallocatechin-3-gallate inhibit growth and halitosis-related properties of Solobacterium moorei. BMC complementary and alternative medicine, 15(1), 48.
Nagao, T., Hase, T., & Tokimitsu, I. (2007). A green tea extract high in catechins reduces body fat and cardiovascular risks in humans. Obesity, 15(6), 1473-1483.
Nathan, P. J., Lu, K., Gray, M., & Oliver, C. (2006). The neuropharmacology of L-theanine (N-ethyl-L-glutamine) a possible neuroprotective and cognitive enhancing agent. Journal of Herbal Pharmacotherapy, 6(2), 21-30.
Nobre, A. C., Rao, A., & Owen, G. N. (2008). L-theanine, a natural constituent in tea, and its effect on mental state. Asia Pacific journal of clinical nutrition, 17.
Reuter, S., Gupta, S. C., Chaturvedi, M. M., & Aggarwal, B. B. (2010). Oxidative stress, inflammation, and cancer: how are they linked?. Free radical biology and medicine, 49(11), 1603-1616.
Ruxton, C. H. S. (2008). The impact of caffeine on mood, cognitive function, performance and hydration: a review of benefits and risks. Nutrition Bulletin, 33(1), 15-25.
Stendell‐Hollis, N. R., Thomson, C. A., Thompson, P. A., Bea, J. W., Cussler, E. C., & Hakim, I. A. (2010). Green tea improves metabolic biomarkers, not weight or body composition: a pilot study in overweight breast cancer survivors. Journal of human nutrition and dietetics, 23(6), 590-600.
Venables, M. C., Hulston, C. J., Cox, H. R., & Jeukendrup, A. E. (2008). Green tea extract ingestion, fat oxidation, and glucose tolerance in healthy humans. The American journal of clinical nutrition, 87(3), 778-784.
Wang, H., Wen, Y., Du, Y., Yan, X., Guo, H., Rycroft, J. A., ... & Mela, D. J. (2010). Effects of catechin enriched green tea on body composition. Obesity, 18(4), 773-779.
Weinreb, O., Mandel, S., Amit, T., & Youdim, M. B. (2004). Neurological mechanisms of green tea polyphenols in Alzheimer's and Parkinson's diseases. The Journal of nutritional biochemistry, 15(9), 506-516.