Vitaminai ir mineralai moterims

Sapiens laboratorija
Temos: Odai, plaukams, nagams Medžiagų apykaitai Maisto papildai grožiui Energijai Gerai savijautai Veido odai Svorio kontrolei

Gamta moterims suteikė papildomų iššūkių – vaisiaus išnešiotoja, vaiko auklėtoja. Dabartinėje visuomenėje moterims tenka dar daugiau funkcijų – mama, žmona, partnerė, moteris. Tad, labai svarbi moters gera emocinė, fizinė ir psichinė sveikata, o tai užtikrina tik tinkama mityba, socialinis, fizinis aktyvumas, streso valdymas, miego kokybė. Kokie gi vitaminai, mineralai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos būtinos moters organizmui, kad palaikyti jo aukštą funkcionavimą.

Vitaminas A

Vitaminas A yra būtina maistinė medžiaga, palaikanti odos, akių ir reprodukcinę sveikatą bei imuninę funkciją. Yra du vitamino A tipai: retinoidai (iš anksto suformuotas vitaminas A) ir karotenoidai (formuojamas vitaminas A). Abi rūšys kepenyse virsta retinoliu. Ten jis arba laikomas, arba limfinės sistemos transportuojamas į viso kūno ląsteles. Karotenoiduose yra daug antioksidantų. Tyrimai rodo, kad mityba, kurioje yra gausu karotinoidų, tokių kaip beta-karotinas, gali užkirsti kelią ląstelių pažeidimams, priešlaikiniam odos senėjimui ir kitoms odos ligoms. Retinolis stimuliuoja naujų odos ląstelių gamybą. Be jo oda gali pernelyg išsausėti. Remiantis klinikinių tyrimų rezultatais, retinolio deficitas gali sukelti folikulinę hiperkeratozę - būklę, kurioje plaukų folikuluose yra per daug keratino. Tai sukelia pakeltų papulių susidarymą ant odos. Taip pat vitamino A svarbus ir regėjimui bei akių sveikatai. Tad, moterims vitaminas A būtinas dėl sveikos odos, gero regėjimo bei stiprios imuninės sistemos.

Vitaminas D3

Bene svarbiausia vitamino D funkcija tai reguliuoti kalcio ir fosforo absorbciją ir palaikyti bei stiprinti imuninės sistemos veiklą. Gauti pakankamą vitamino D kiekį svarbu dėl kaulų sveikatos. Šio vitamino trūkumas yra susijęs su osteoporoze, sumažėjusiu mineralų tankiu ir padidėjusia kritimo bei lūžių rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Vitaminas D taip pat reikalingas normaliam raumenų skaidulų vystymuisi ir augimui. Vitaminas D veikia priešuždegimiškai. Kadangi vitaminas D dalyvauja įvairiuose smegenų procesuose, manoma, kad vitaminas D gali palengvinti simptomus žmonėms, sergantiems klinikine depresija, tačiau užtvirtinimui būtina atlikti daugiau tyrimų. Tad vitaminas D labai svarbus moterų sveikatai, dėl stiprių kaulų, osteoporozės rizikos menopauzės laikotarpiu, kalcio absorbcijos ir stiprios imuninės sistemos.

Vitaminas E

Vitaminas E yra riebaluose tirpus vitaminas, pasižymintis priešuždegiminėmis savybėmis. Vitaminas E padeda palaikyti imuninę sistemą, ląstelių funkciją ir odos sveikatą. Stabdo polinesočiųjų riebalų rūgščių irimą ląstelių membranose, o tai padeda sumažinti odos kolageno pokyčius ir odos senėjimą. Vitaminas E galingas antioksidantas, todėl veiksmingai kovoja su laisvųjų radikalų poveikiu. Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles ir gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio vystymosi, senėjimo procesų spartinimo. Vitaminas E gali būti naudingas mažinant ultravioletinių spindulių žalą odai. UV spinduliai ir saulės poveikis sumažina vitamino E kiekį, taip pat šio vitamino kiekis mažėja su amžiumi. Vitaminas E taip pat turi teigiamą poveikį kaip antioksidantas nuo reprodukcinių sutrikimų. Reprodukcinio amžiaus moterims labai rekomenduojama reguliariai vartoti vitaminą E dėl ląstelių apsaugos nuo laisvųjų radikalų pažaidos, lėtesnio senėjimo, gero regėjimo, stiprios imuninės sistemos ir sveikos odos, stipresnės reprodukcinės sistemos.

Vitaminas K2

Yra dvi pagrindinės vitamino K formos: vitaminas K1 (filochinonas): randamas augaliniame maiste ir vitaminas K2 (menakinonas), randamas gyvūniniuose ir fermentuotuose maisto produktuose. Vitaminą K2 galima dar suskirstyti į keletą skirtingų potipių, svarbiausi iš jų yra MK-4 ir MK-7. Bendrai, vitaminas K suaktyvina baltymus, kurie turi įtakos kraujo krešėjimui, kalcio apykaitai ir širdies sveikatai. Tyrimai su žmonėmis rodo, kad vitamino K2 papildai pagerina kaulų ir širdies sveikatą. Vitaminas K2 vaidina pagrindinį vaidmenį kalcio - pagrindinio mineralo, esančio kauluose ir dantyse, apykaitoje. Jis suaktyvina dviejų baltymų - osteokalcino ir marrikso GLA baltymo - jungimąsi su kalciu, kurie padeda kurti ir palaikyti sveikus kaulus. Todėl moterims vitaminas K2 būtinas dėl didesnės osteoporozės rizikos menopauzės laikotarpiu.

B grupės vitaminai

Vitamino B kompleksas padeda išvengti infekcijų, palaiko ir stiprina ląstelių sveikatą, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių augimo procese, palaiko energijos lygį, gerą regėjimą, tinkamą smegenų funkciją, gerą virškinimą ir apetitą, hormonų ir cholesterolio gamybą, širdies ir kraujagyslių sveikatą bei raumenų tonusą. B grupės vitaminai yra ypač svarbūs nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Šie vitaminai padeda vystytis vaisiaus smegenims, taip pat sumažina apsigimimų riziką. Besilaukiančioms motinoms B grupės vitaminai gali padidinti energijos lygį, palengvinti pykinimą ir sumažinti riziką susirgti preeklampsija. Būtini vyrams B grupės vitaminai pasižymi tokiomis funkcijomis organizme. Tiaminas (B1) vaidina svarbų vaidmenį metabolizme, nes padeda maistines medžiagas paversti energija. Riboflavinas (B2) veikia kaip antioksidantas. Niacinas (B3) vaidina svarbų vaidmenį ląstelių signalizacijos, metabolizmo ir DNR gamybos bei atstatymo procesuose. Piridoksinas (B6) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje ir neuromediatorių - serotonino ir dopamino gamyboje, kurie užtikrina gerą nuotaiką, motyvaciją ir miegą. Biotinas (B7) yra būtinas angliavandenių ir riebalų apykaitai ir reguliuoja genų ekspresiją. Folatai (B9) reikalingi ląstelių augimui, aminorūgščių apykaitai, raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių susidarymui bei tinkamam ląstelių dalijimuisi. Kai kurie tyrimai rodo, kad B komplekso vitaminai gali pakelti nuotaiką ir pagerinti pažintinius gebėjimus. Cholinas (B12) yra gyvybiškai svarbus neurologinei funkcijai, DNR gamybai ir raudonųjų kraujo kūnelių vystymuisi. Vitamino B12 trūkumas pasireiškia atminties sutrikimais, negebėjimu susikaupti ir suvokti informaciją, galūnių tirpimu ir dilgčiojimu, taip pat trūkumas gali būti siejamas su nuotaikos sutrikimų dažniu.

Vitaminas C

Vitaminas C, taip pat žinomas kaip L-askorbo rūgštis, yra vandenyje tirpus vitaminas, kurio natūraliai yra kai kuriuose maisto produktuose. Žmonės, skirtingai nei dauguma gyvūnų, nesugeba endogeniškai sintetinti vitamino C, todėl jis yra būtinas mitybos komponentas. Vitaminas C reikalingas kolageno, L-karnitino ir tam tikrų neuromediatorių dopamine ir serotonino biosintezei, taip pat dalyvauja baltymų apykaitoje. Vitaminas C taip pat yra svarbus fiziologinis antioksidantas ir įrodyta, kad jis organizme regeneruoja kitus antioksidantus, įskaitant alfa-tokoferolį arb vitaminą E. Vitaminas C gali padėti užkirsti kelią tam tikrų vėžio rūšių, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų ligų vystymuisi. Be biosintetinių ir antioksidacinių funkcijų, vitaminas C vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje ir pagerina nehemo geležies (geležies formos, esančios augaliniuose maisto produktuose) absorbciją. Taip pat įrodyta, kad didelis vitamino C suvartojimas iš maisto ar papildų turi apsauginį poveikį mąstymui ir atminčiai senstant. Taip pat vitaminas svarbus kolageno – struktūrinio odos baltymo, užtikrinančio odos vientisumą – sintezei. Vitaminas C dėl savo antioksidacinio poveikio, labai svarbus moters grožiui ir sveikatai.

D-kalcio pantotenatas

Geresnės atminties ir aukštesnių kognityvinių galimybių palaikymui gali padėti D-kalcio pantotenatas. Tyrimų su žmonėmis rezultatai parodė, kad pantoteno rūgštis vaidina pagrindinį vaidmenį smegenų veikloje - daugelio neuromediatorių sintezėje. Tai vyksta dėl to, kad pantoteno rūgštis naudojama sintezuoti kofermentą A, o kofermentas A yra tam tikrų junginių transportuotojas. Kofermentas A dalyvauja acetilcholino gamyboje, kuris veikia kaip neuromediatorius ir padeda smegenims veikti aktyviau ir greičiau. D-kalcio pantotenato vartojimas gali padėti sumažinti užmaršumo ir sumišimo jausmą, kuriuos lydi bendras dėmesio trūkumas ir palaikyti susikaupimą bei supratimą. Taip pat, D-kalcio pantotenato vartojimas gali padėti išlaikyti odą sveiką ir gyvybingą. Moterų fizinei ir psichinei sveikatai labai svarbi sveika oda, pilnai funkcionuojanti smegenų veikla bei kognityviniai gebėjimai. Todėl D-kalcio pantotenatas – itin tinkamas papildas šių funkcijų stiprinimui.

Chromo pikolinatas

Chromo pikolinatas yra mineralinio chromo forma, kurios galima rasti papilduose. Chromas tai mineralas, padedantis hormonui insulinui atlikti savo veiksmus organizme ir užtikrina gliukozės pernešimą iš kraujo į ląsteles, taip pat gali būti naudingas slopinant alkio priepuolius. Tai labai svarbu moterims, dėl dažno dietų taikymo, bandymų įvairiomis priemonėmis sumažinti svorį, dažnai kylančio menkai kontroliuojamo potraukio saldumynams.

Kofermentas Q10

Kofermentas Q10 yra kiekvienoje organizmo ląstelėje. Kofermentas Q10 yra antioksidacinis junginys, kurį kiekviena organizmo ląstelė naudoja kaip natūralios energijos šaltinį augdama ir palaikydama savo pajėgumą. Kofermento Q10 vartojimas gali padėti atkurti optimalų energijos gamybos lygį, sumažinti oksidacinę žalą ir pagerinti širdies veiklą. Pernelyg didelis laisvųjų radikalų kiekis sukelia oksidacinę žalą, kuri gali trukdyti reguliariam ląstelių funkcionavimui. Laisvųjų radikalų perteklius greitina senėjimo procesus, sąlygoja širdies ir kraujagyslių sistemos bei kai kurių vėžinių susirgimų vystymąsi. Taip patkofermentas Q10 padeda mažinti migrenos skausmus. Ląstelių senėjimas ir pažaida labai kenkia moters ne tik moters odai, tačiau ir psichologinei savijautai. Tad kofermentas Q10 yra būtinas kiekvienos brandžios moters papildas.

Česnakų ekstraktas

Moksliniai įrodymai patvirtina, kad česnakas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą mažindamas kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, būtent sumažina bendrą ir MTL-cholesterolio kiekį, ypač tiems asmenims, kurių cholesterolio kiekis viršija normą. Česnakuose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo ląstelių pažeidimo ir senėjimo. Galimai, česnakai turi tam tikrą ir naudą kaulų sveikatai, nes padidina estrogeno kiekį moterims, tačiau būtini platesni tyrimai su žmonėmis. Česnakų ekstraktas svarbus moterims dėl antibakterinio, antivirusinio ir imunitetą stiprinančio poveikio.

Ginkmedžio ekstraktas

Ginkmedyje yra daug flavonoidų ir terpenoidų, junginių, žinomų dėl stipraus antioksidacinio poveikio. Antioksidantai kovoja su žalingu laisvųjų radikalų poveikiu arba jį neutralizuoja. Atlikti moksliniai tyrimai rodo ginkmedžio apsauginį poveikį širdies, smegenų sveikatai ir insulto prevencijai. Vienas iš galimų paaiškinimų gali būti, priešuždegiminiu poveikiu pasižymintys augalo biologiškai aktyvūs junginiai. Tradicinėje kinų medicinoje ginkmedis yra labai populiarus galvos skausmo ir migrenos gydymui. Tačiau, klinikinių tyrimų nepakanka įrodyti ginkmedžio gebėjimą gydyti galvos skausmą. Kai kurie tyrimai rodo, kad ginkmedis gali pagerinti astmos ir kitų uždegiminių kvėpavimo takų ligų simptomus. Tai siejama su ginkmedyje esančiais priešuždegiminiais junginiais, kurie gali padėti sumažinti kvėpavimo takų uždegimą. Preliminarūs tyrimai rodo, kad ginkmedis gali padėti gydyti tiek fizinius, tiek psichologinius priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus. Norint geriau suprasti ginkmedžio ir PMS simptomų priežasties ir pasekmės ryšį, reikalingi detalesni ir platesni tyrimai. Ginkmedis gali pagerinti azoto oksido kiekį kraujyje, o tai pagerina kraujotaką, didina endotelio elastingumą. Remiantis tokiomis įvairomis mokslinėmis išvadomis, galime teigti kad ginkmedis tikrai naudingas moters organizmui dėl savo priešuždegiminio poveikio.

Ženšenio ekstraktas

Ženšenis naudingas dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Ženšenis svarbus imuninės sistemos stiprinimui. Taip pat, gali padėti pagerinti kognityvines funkcijas, tokias kaip atmintis, elgesys ir nuotaika. Įrodyta, kad ženšenis padeda kovoti su nuovargiu, mažinti stresą ir skatina energiją. Moterims tai ypatingai svarbu, nes menopauziniu laikotarpiu silpnėja kognityvinės funkcijos, mažėja energingumas, atsiranda nuotaikos svyravimai.

Cinkas

Cinkas veikia kaip galingas antioksidantas ir svarbus organizmui dėl jo gebėjimo sustiprinti imuninę sistemą ir kovoti su uždegiminiais procesais organizme. Cinko netekimas iš biologinių membranų padidina jų jautrumą oksidaciniams pažeidimams ir pablogina jų funkcijas. Cinkas daro įtaką hormonų išsiskyrimui ir nervų impulsų perdavimui. Cinko papildai taip pat puiki priemonė skatinti odos sveikatą ir gydyti tokias odos ligas, kaip aknė. Trūkumas sąlygoja spuogus, psoriazę, pasikartojančias karpas, egzemą ir atopinį dermatitą, rožinę, odos senėjimą. Lūžinėjantys nagai ir plaukai, plikimas, pleiskanos baltos dėmės ant nagų, atsiranda būtent dėl cinko trūkumo. Cinkas ypač vertingas, kai reikia apsaugoti ir atstatyti ląstelių membraną nuo kenksmingo atmosferos veiksnių poveikio, skatinti odos dermai reikalingų struktūrinių baltymų (kolageno, elastino ir kt.) gamybą. Cinkas būtinas moterų organizmui dėl antioksidacinio ir antiuždegiminio poveikio, labai svarbus odos sluoksnių tinkamoms funkcijoms palaikyti.

Magnis

Magnis aktyvina 300 fermentų veiklą, stabilizuoja ląstelių membranas, slopina kai kurių neurohormonų išskyrimą. Taip pat šis mineralas vaidina svarbų vaidmenį paverčiant vitaminą D į jo aktyvią formą, kuri padeda absorbuoti kalcį. Magnis taip pat padeda sumažinti kraujospūdį, palengvina PMS sergančių moterų simptomus, galimai sumažina ir depresijos simptomus. Todėl magnis ypatingai svarbus moterims kaip vienas iš širdies kraujagyslių, kaulinio audinio, raumenų ir nervų sistemos veiklos stiprinančių veiksnių.

Silicis

Silicio dioksidas (SiO2), taip pat žinomas kaip silicio dioksidas, yra natūralus junginys, pagamintas iš dviejų elementų: silicio ir deguonies. Nors nėra mokslinių įrodymų, kad silicio dioksidas gali pakeisti plaukų slinkimo poveikį, nustatyta, kad jis gali sustiprinti plaukus. Tai ypatingai svarbu moterims.

Geležis

Geležis yra maistinė medžiaga, atliekanti gyvybiškai svarbų vaidmenį deguonies pernešime. Jis jungiasi prie hemoglobino, specialaus baltymo, ir padeda pernešti raudonąsias kraujo ląsteles iš plaučių į kitus jūsų kūno audinius. Geležies natūraliai yra jūsų valgomuose maisto produktuose, ir vyrauja du pagrindiniai geležies tipai - hemo ir nehemo geležis, kurie skiriasi savo absorbcijos galimybėmis ir biocheminiu veikimu. Suaugusio žmogus organizme yra sukaupta 1-3 gramai geležies. Tuo pačiu metu, per parą dėl odos ir žarnyno gleivinės, prarandama apie 1 mg geležies. Moterims, kurioms būdingos gausios mėnesinės, reikia daugiau geležies. Menstruacinio ciklo pradžioje organizmas netenka apie 2 mg geležies per parą. Nuo 19 iki 50 metų moterims reikia 18 mg geležies per dieną. Normali geležies koncentracija yra būtina sveiko epidermio, dermos, plaukų ir nagų palaikymui. Atletėms būdingas didesnis geležies poreikis atsižvelgiant į su prakaitu prarastą geležies kiekį. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu tinkamas geležies kiekis yra svarbus dėl savo gyvybiškai svarbių funkcijų organizme. Vyresnėms, 51 metų ir vyresnėms moterims per parą reikia 8 mg geležies. Tai lemia menopauzės pradžią, kurią žymi mėnesinių pabaigą, todėl ir mažesnį geležies poreikį. Visos vaisingo amžiaus moterys, turėtų padidinti geležies kiekį, derindamos maistą, kuriame gausu geležies ir vitamino C, ir kas kelerius metus turėtų tikrintis dėl geležies stokos rizikos.

  • Anglin, R. E., Samaan, Z., Walter, S. D., & McDonald, S. D. (2013). Vitamin D deficiency and depression in adults: systematic review and meta-analysis. The British journal of psychiatry, 202(2), 100-107.
  • Araújo, L. A. D., Addor, F., & Campos, P. M. B. G. M. (2016). Use of silicon for skin and hair care: an approach of chemical forms available and efficacy. Anais brasileiros de dermatologia, 91(3), 331-335.
  • Bhagavan, H. N., & Chopra, R. K. (2006). Coenzyme Q10: absorption, tissue uptake, metabolism and pharmacokinetics. Free radical research, 40(5), 445-453.
  • Bibi Nitzan, Y., & Cohen, A. D. (2006). Zinc in skin pathology and care. Journal of dermatological treatment, 17(4), 205-210.
  • Carr, A. C., & Rowe, S. (2020). Factors Affecting Vitamin C Status and Prevalence of Deficiency: A Global Health Perspective.
  • Chung, H. S., Hwang, I., Oh, K. J., Lee, M. N., & Park, K. (2015). The effect of Korean Red Ginseng on sexual function in premenopausal women: placebo-controlled, double-blind, crossover clinical trial. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine, 2015.
  • Evans, J. R., & Lawrenson, J. G. (2017). Antioxidant vitamin and mineral supplements for slowing the progression of age‐related macular degeneration. Cochrane Database of Systematic Reviews, (7).
  • Greiner, T. (2011). Vitamins and minerals for women: recent programs and intervention trials. Nutrition research and practice, 5(1), 3-10.
  • Harvey, L. J., Armah, C. N., Dainty, J. R., Foxall, R. J., Lewis, D. J., Langford, N. J., & Fairweather-Tait, S. J. (2005). Impact of menstrual blood loss and diet on iron deficiency among women in the UK. British journal of nutrition, 94(4), 557-564.
  • Hurrell, R., & Egli, I. (2010). Iron bioavailability and dietary reference values. The American journal of clinical nutrition, 91(5), 1461S-1467S.
  • Johnson-Wimbley, T. D., & Graham, D. Y. (2011). Diagnosis and management of iron deficiency anemia in the 21st century. Therapeutic advances in Gastroenterology, 4(3), 177-184.
  • Kennedy, D. O. (2016). B vitamins and the brain: mechanisms, dose and efficacy—a review. Nutrients, 8(2), 68.
  • Kennedy, D. O. (2016). B vitamins and the brain: mechanisms, dose and efficacy—a review. Nutrients, 8(2), 68.
  • Kennedy, D. O. (2016). B vitamins and the brain: mechanisms, dose and efficacy—a review. Nutrients, 8(2), 68.
  • Kim, B. H. (2010). Safety evaluation and anti-wrinkle effects of retinoids on skin. Toxicological research, 26(1), 61-66.
  • Kim, D. I., Choi, M. S., & Alm, H. Y. (2009). Efficacy and safety of red ginseng on women's health related quality of life and sexual function. Journal of Ginseng Research, 33(2), 115-126.
  • Kim, M. S., Lim, H. J., Yang, H. J., Lee, M. S., Shin, B. C., & Ernst, E. (2013). Ginseng for managing menopause symptoms: a systematic review of randomized clinical trials. Journal of ginseng research, 37(1), 30.
  • Lee, H. W., Choi, J., Lee, Y., Kil, K. J., & Lee, M. S. (2016). Ginseng for managing menopausal woman's health: a systematic review of double-blind, randomized, placebo-controlled trials. Medicine, 95(38).
  • Levenson, C. W. (2006). Zinc: the new antidepressant?. Nutrition reviews, 64(1), 39-42.
  • McCabe, D., Lisy, K., Lockwood, C., & Colbeck, M. (2017). The impact of essential fatty acid, B vitamins, vitamin C, magnesium and zinc supplementation on stress levels in women: a systematic review. JBI Evidence Synthesis, 15(2), 402-453.
  • Mohd Mutalip, S. S., Ab-Rahim, S., & Rajikin, M. H. (2018). Vitamin E as an antioxidant in female reproductive health. Antioxidants, 7(2), 22.
  • Mukherjee, S., Date, A., Patravale, V., Korting, H. C., Roeder, A., & Weindl, G. (2006). Retinoids in the treatment of skin aging: an overview of clinical efficacy and safety. Clinical interventions in aging, 1(4), 327.
  • Nash, K. M., & Shah, Z. A. (2015). Current perspectives on the beneficial role of Ginkgo biloba in neurological and cerebrovascular disorders. Integrative medicine insights, 10, IMI-S25054.
  • O’Leary, F., & Samman, S. (2010). Vitamin B12 in health and disease. Nutrients, 2(3), 299-316.
  • Schwartz, J. R., Marsh, R. G., & Draelos, Z. D. (2005). Zinc and skin health: overview of physiology and pharmacology. Dermatologic surgery, 31, 837-847.
  • Silva, M. C., & Furlanetto, T. W. (2018). Intestinal absorption of vitamin D: a systematic review. Nutrition reviews, 76(1), 60-76.
  • Theodoratou, E., Tzoulaki, I., Zgaga, L., & Ioannidis, J. P. (2014). Vitamin D and multiple health outcomes: umbrella review of systematic reviews and meta-analyses of observational studies and randomised trials. Bmj, 348.
  • Thiele, J. J., & Ekanayake-Mudiyanselage, S. (2007). Vitamin E in human skin: organ-specific physiology and considerations for its use in dermatology. Molecular aspects of medicine, 28(5-6), 646-667.
  • Zuo, W., Yan, F., Zhang, B., Li, J., & Mei, D. (2017). Advances in the studies of Ginkgo biloba leaves extract on aging-related diseases. Aging and disease, 8(6), 812.
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau