Mineralai

Sapiens laboratorija
Temos: Odai, plaukams, nagams Virškinimui Nervų sistemai Imunitetui Sąnariams Medžiagų apykaitai Gerai savijautai Svorio kontrolei

Cinkas

Cinkas yra būtinas daugiau kaip 300 fermentų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitos, virškinimo, nervinėje bei kitoje veikloje, taip pat palaiko imuninės sistemos funkciją, augimo procesus, žaizdų gijimą. Šis mineralas taip pat yra labai svarbus odos sveikatai, DNR sintezei ir baltymų gamybai. Cinkas taip pat padeda sudaryti mineralinę kaulų dalį. Be to, jis palaiko kaulus formuojančias ląsteles, tuo pačiu slopindamas ląstelių, kurios skatina kaulų irimą, susidarymą. Cinkas veikia kaip galingas antioksidantas ir svarbus organizmui dėl jo gebėjimo sustiprinti imuninę sistemą ir kovoti su uždegiminiais procesais organizme. Cinko netekimas iš biologinių membranų padidina jų jautrumą oksidaciniams pažeidimams ir pablogina jų funkcijas. Cinkas yra gerai žinomas dėl savo vaidmens kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje ir pagerinant kūno jautrumą insulinui. Cinko papildai taip pat puiki priemonė skatinti odos sveikatą ir gydyti tokias odos ligas, kaip aknė. Trūkumas sąlygoja spuogus, psoriazę, pasikartojančias karpas, egzemą ir atopinį dermatitą, rožinę, odos senėjimą. Cinko trūkumas dažniausiai pasireiškia jaunų žmonių organizme, ypatingai pradėjus maitintis vegetariškai ar veganiškai. Taip pat galimas trūkumas nėščioms moterims, kūdikiams. Taip pat cinko trūkumas siejamas su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, aterosklerorė. Tokiomis sąlygomis kaip alkoholizmas, įvairūs nudegimai, kepenų cirozė, cukrinis diabetas valgymo sutrikimai, skrandžio pašalinimas, celiakija, Krono liga, opinis kolitas, kasos ir inkstų ligos, dermatozės, psoriazė, ilgalaikis stresas – cinko kiekis turi būti padidintas ar vartojamas papildomai.

Magnis

Tyrimai rodo, kad maždaug 50% žmonių JAV ir Europoje su maistu gauna mažiau nei rekomenduojamas paros magnio kiekis. Mažas magnio kiekis yra susijęs su daugeliu sveikatos sutrikimų, tokių kaip 2 tipo diabetas, širdies ligos ir Alzheimerio liga. Norint, kad kūnas veiktų optimaliai, svarbu gauti pakankamai magnio. Maždaug 60% jūsų kūno magnio yra kauluose, o likusi dalis yra raumenyse, minkštuosiuose audiniuose ir skysčiuose, įskaitant kraują. Labai svarbu, kad magnis veikia kaip kofaktorius biocheminėse reakcijose. Tai susiję su daugiau nei 600 reakcijų organizme įskaitant energijos gamybą skaidant maistą, naujus baltymų, DNR ir RNR formavimą, raumenų atpalaidavimą, neuromediatorių reguliavimą. Magnis vaidina pagrindinį vaidmenį paverčiant vitaminą D į jo aktyvią formą, kuri padeda absorbuoti kalcį. Magnis taip pat svarbus raumenų sistemos darbui judant. Fizinio krūvio metu organizmui riekia iki 10–20% daugiau magnio nei ramybės metu, priklausomai nuo veiklos intensyvumo. Magnis padeda gliukozės patekimui į raumenis ir laktato šalinimui, kuris gali kauptis fizinio krūvio metu. Tyrimai parodė, kad magnis gali padidinti sportininkų, pagyvenusių žmonių ir žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, pajėgumą. Tačiau, įrodymai yra nevienodi ir negalima pateikti vienos nuomonės šiuo klausimu. Magnis taip pat padeda sumažinti kraujospūdį, palengvina PMS sergančių moterų simptomus, kai kuriems žmonėms gali sumažinti ir depresijos simptomus. Daugelis žmonių, vartojančių magnio papildus, nepatiria šalutinio jo poveikio. Tačiau jis gali būti nesaugus žmonėms, vartojantiems tam tikrus diuretikus, vaistus nuo širdies ar antibiotikus, gali sukelti viduriavimą, pykinimą ar vėmimą, ypač jei magnis vartojamas didelėmis dozėmis. Svarbu pažymėti, kad žmonėms, turintiems inkstų problemų, taip pat yra didesnė rizika patirti neigiamą poveikį.

Kalcis

Kalcis būtinas, kad cirkuliuotų kraujas, judėtų raumenys ir išsiskirtų hormonai. Šis mineralas svarbus norint palaikyti sveiką smegenų ir kitų kūno dalių ryšį. Jis vaidina svarbų vaidmenį raumenų judėjime bei širdies ir kraujagyslių veikloje. Kalcis yra sveikų dantų ir kaulų pagrindas. Kaulus galima laikyti kalcio rezervuaru, nes 99% kūno kalcio yra kauluose ir dantyse. Jei nepakankamai gaunate kalcio su mityba, organizmas jam reikalingą kalcį paims jį iš kaulų. Jūsų organizmui reikia vitamino D, kad jis galėtų absorbuoti kalcį. Tai reiškia, kad mityba, kurioje gausu kalcio, nebus veiksminga, jei vitamino D kiekis yra nepakankamas. Organizmas nesugebės pasisavinti kalcio. Ne visi reikalingą kalcio kiekį gauna tik mitybos pagalba. Jei netoleruojate laktozės, esate veganas, vartojate kortokosteroidinius preparatus, sergate osteoporoze ar tiesiog nemėgstate pieno produktų, gali būti sunku gauti pakankamai kalcio su maistu. Kalcio papildai gali padėti esant tokiai situacijai. Kalcio karbonatas ir kalcio citratas yra dvi labiausiai rekomenduojamos kalcio papildų formos. Kalcio citrato nereikia vartoti kartu su maistu, jį gali geriau absorbuoti vyresnio amžiaus žmonės, turintys mažesnį skrandžio rūgšties kiekį. Atkreipkite dėmesį, kad kalcio papildai turi šalutinį poveikį. Per didelis kalcio kiekis kraujyje sukelia būklę, vadinamą hiperkalcemija, kuriai būdingi daug neigiamų simptomų, įskaitant skrandžio skausmą, pykinimą, dirglumą ir depresiją. Pertekliniai vitamino D papildai taip pat gali sukelti hiperkalcemiją, skatindami organizmą absorbuoti daugiau kalcio iš mitybos. Papildai taip pat gali trukdyti jūsų organizmui įsisavinti kitas maistines medžiagas ar vaistus.

Manganas

Manganas yra mikroelementas, kurio jūsų organizmui reikia nedideliais kiekiais. Manganas būtinas normaliai smegenų, nervų sistemos ir daugelio jūsų kūno fermentų sistemų veiklai. Nors organizmas geba kaupti manganą inkstuose, kepenyse, kasoje ir kauluose, tačiau šio elemento taip pat būtina gauti su maistu. Manganas yra būtinas kaulų sveikatai, įskaitant jų vystymąsi ir palaikymą. Kartu su kitas mineralais: kalciu, cinku ir variu, manganas palaiko kaulų mineralų tankį. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Manganas yra antioksidacinio fermento dalis (fermento superoksido dismutazės), kuris yra vienas iš svarbiausių antioksidantų žmogaus organizme. Antioksidantai padeda apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų, kurie yra molekulės, galinčios pakenkti organizmo ląstelėms. Manoma, kad laisvieji radikalai skatina senėjimą, širdies ligųas ir kai kurias vėžio formas. Dėl savo vaidmens galingo antioksidacinio fermento superoksido dismutazės (SOD) sudėtyje, manganas svarbus uždegiminių procesų slopinime. Tyrimai patvirtina, kad mangano derinimas su gliukozaminu ir chondroitinu gali sumažinti osteoartrito skausmą. Panašu, kad mažas mangano kiekis organizme yra susijęs su padidėjusia epilepsijos priepuolių rizika, nors dar nėra iki galo suprastas ryšys tarp šio mikroelemento ir traukulių. Kartu su kalciu manganas gali veikti kaip natūrali priemonė mažinant PMS simptomus. Manganas, yra svarbūs gydant žaizdas – šis mineralas reikalingas gaminant aminorūgštį proliną, kuris yra būtinas kolageno susidarymui ir žaizdų gijimui žmogaus odos ląstelėse, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų. Manganas padeda suaktyvinti daugelį fermentų, panaudoti daugybę vitaminų, tokių kaip cholinas, tiaminas, vitaminai C ir E, ir užtikrina tinkamą kepenų veiklą, be to, manganas veikia kaip kofaktorius arba pagalbininkas energijos gamyboje, imuniniame atsake ir smegenų veiklos reguliavime.

Varis

Varis yra mineralas, kuris organizmui reikalingas tik nedideliais kiekiais. Organizmas naudoja varį raudonųjų kraujo kūnelių (kartu su geležimi), širdies ritmo ir kraujospūdžio reguliavime, geležies absorbcijai, prostatos uždegimo prevencijai, kaulų, jungiamojo audinio ir organų, tokių kaip smegenys ir širdis, vystymesi bei palaikyme, imuninės sistemos aktyvinime. Nors jo reikia tik nedideliais kiekiais, varis yra būtinas mineralas, nes organizmas negali pats jo pasigaminti. Varis yra galimas gydymas daugeliui būklių, įskaitant degeneracinius neurologinius sutrikimus. Tokios ligos kaip celiakija, cistinė fibrozė, Krono liga sąlygoja vario trūkumą. Vario trūkumo simptomai taip pat gali būti drebulys, dilgčiojimas, nestabili eisena, nutirpimas, nuovargis, mažakraujystė, regėjimo sutrikimas/praradimas.

  • Angelova, M., Asenova, S., Nedkova, V., & Koleva-Kolarova, R. (2011). Copper in the human organism. Trakia Journal of Sciences, 9(1), 88-98.
  • Bonham, M., O'Connor, J. M., Hannigan, B. M., & Strain, J. J. (2002). The immune system as a physiological indicator of marginal copper status?. British Journal of Nutrition, 87(5), 393-403.
  • Chen, P., Bornhorst, J., & Aschner, M. (2019). Manganese metabolism in humans.
  • De Baaij, J. H., Hoenderop, J. G., & Bindels, R. J. (2015). Magnesium in man: implications for health and disease. Physiological reviews.
  • Del Valle, H. B., Yaktine, A. L., Taylor, C. L., & Ross, A. C. (Eds.). (2011). Dietary reference intakes for calcium and vitamin D. National Academies Press.
  • Della Pepa, G., & Brandi, M. L. (2016). Microelements for bone boost: the last but not the least. Clinical Cases in Mineral and Bone Metabolism, 13(3), 181.
  • Derom, M. L., Sayón-Orea, C., Martínez-Ortega, J. M., & Martínez-González, M. A. (2013). Magnesium and depression: a systematic review. Nutritional neuroscience, 16(5), 191-206.
  • Gröber, U., Schmidt, J., & Kisters, K. (2015). Magnesium in prevention and therapy. Nutrients, 7(9), 8199-8226.
  • Holley, A. K., Bakthavatchalu, V., Velez-Roman, J. M., & St Clair, D. K. (2011). Manganese superoxide dismutase: guardian of the powerhouse. International journal of molecular sciences, 12(10), 7114-7162.
  • Yamaguchi, M. (2010). Role of nutritional zinc in the prevention of osteoporosis. Molecular and cellular biochemistry, 338(1-2), 241-254.
  • Yasui, K., & Baba, A. (2006). Therapeutic potential of superoxide dismutase (SOD) for resolution of inflammation. Inflammation Research, 55(9), 359-363.
  • Lamy, O., & Burckhardt, P. (2014). Calcium revisited: part II calcium supplements and their effects. BoneKEy reports, 3.
  • Pham-Huy, L. A., He, H., & Pham-Huy, C. (2008). Free radicals, antioxidants in disease and health. International journal of biomedical science: IJBS, 4(2), 89.
  • Pokan, R., Hofmann, P., von Duvillard, S. P., Smekal, G., Wonisch, M., Lettner, K., ... & Bachl, N. (2006). Oral magnesium therapy, exercise heart rate, exercise tolerance, and myocardial function in coronary artery disease patients. British journal of sports medicine, 40(9), 773-778.
  • Robbins, D., & Zhao, Y. (2014). Manganese superoxide dismutase in cancer prevention. Antioxidants & redox signaling, 20(10), 1628-1645.
  • Rosique-Esteban, N., Guasch-Ferré, M., Hernández-Alonso, P., & Salas-Salvadó, J. (2018). Dietary magnesium and cardiovascular disease: A review with emphasis in epidemiological studies. Nutrients, 10(2), 168.
  • Scheiber, I. F., Mercer, J. F., & Dringen, R. (2014). Metabolism and functions of copper in brain. Progress in neurobiology, 116, 33-57.
  • Setaro, L., Santos-Silva, P. R., Nakano, E. Y., Sales, C. H., Nunes, N., Greve, J. M., & Colli, C. (2014). Magnesium status and the physical performance of volleyball players: effects of magnesium supplementation. Journal of sports sciences, 32(5), 438-445.
  • Singh, I., Sagare, A. P., Coma, M., Perlmutter, D., Gelein, R., Bell, R. D., ... & Kasper, R. T. (2013). Low levels of copper disrupt brain amyloid-β homeostasis by altering its production and clearance. Proceedings of the National Academy of Sciences, 110(36), 14771-14776.
  • Takeda, A. (2003). Manganese action in brain function. Brain Research Reviews, 41(1), 79-87.
  • Uwitonze, A. M., & Razzaque, M. S. (2018). Role of magnesium in vitamin D activation and function. J Am Osteopath Assoc, 118(3), 181-189.
  • Veronese, N., Berton, L., Carraro, S., Bolzetta, F., De Rui, M., Perissinotto, E., ... & Coin, A. (2014). Effect of oral magnesium supplementation on physical performance in healthy elderly women involved in a weekly exercise program: a randomized controlled trial. The American journal of clinical nutrition, 100(3), 974-981.
  • Waldman, T., Sarbaziha, R., Merz, C. N. B., & Shufelt, C. (2015). Calcium supplements and cardiovascular disease: A review. American journal of lifestyle medicine, 9(4), 298-307.
  • Zofková, I., Nemcikova, P., & Matucha, P. (2013). Trace elements and bone health. Clinical Chemistry and Laboratory Medicine (CCLM), 51(8), 1555-1561.
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau