Kalcis

Kalcio nauda

Papildomas kalcio vartojimas išlieka neatsiejama osteoporozės prevencijos dalis. Tačiau neseniai, buvo suabejota kalcio papildų saugumu dėl galimo papildomo kalcio ryšio su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Tačiau, į šį klausimą galima būtų galutinai atsakyti tik organizuojant didelio masto, atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus. Organizmui kalcis būtinas, kad būtų galima sukurti ir išlaikyti stiprius kaulus. Daugiau nei 99% kalcio yra sukaupta būtent kauluose ir dantyse. Kalcis taip pat reikalingas kraujagyslių susitraukimui ir išsiplėtimui, raumenų funkcijai, nervinių signalų perdavimui, ląstelių signalizacijai ir hormoninei sekrecijai, nors šioms medžiagų apykaitos funkcijoms palaikyti reikia mažiau nei 1% viso kūno kalcio.

Kalcio poreikis

Jei organizmas negaus rekomenduojamo kalcio kiekio su maistu, jis pradės naudoti kalcį esantį kauluose ir dantyse, kad panaudotų jį kitoms funkcijoms užtikrinti tuo pačiu susilpnindamas kaulus. O tai gali sukelti osteoporozę. Kadangi moterims yra didesnė osteoporozės rizika, ypatingai menopauzės laikotarpiu, daugelis gydytojų moterims šiuo laikotarpiu rekomenduoja vartoti kalcio papildu. Taip pat, kalcio papildai rekomenduojami, jei esate vegetaras ar veganas, laikotės daug baltymų ar natrio turinčios dietos, dėl kurios organizmas pašalina daugiau kalcio, jei organizmas negeba absorbuoti kalcio (pvz., Krono ar uždegiminė žarnyno liga) ar ilgą laiką esate gydomas kortikosteroidiniais preparatais, jei sergate osteoporoze, taip pat moterims, sergančioms amenorėja, atletėms, kurioms pasireiškia atletėms būdinga triada (amenorėja, anoreksija ir osteoporozė), taip pat laktozės netoleruojantiems ar karvės pienui alergiškiems asmenims.

Kalcio papildas – kalcio karbonatas

Dvi pagrindinės kalcio papildų formos yra karbonatas ir citratas. Kalcio karbonatas yra labiau prieinamas ir yra nebrangus bei patogus. Jis efektyviausiai absorbuojamas vartojant jį su maistu. Kalcio karbonato papilduose yra apie 40 proc. kalcio, kai kalcio citrate tik apie 21 proc. Kai kuriems kalcio papildus vartojantiems asmenims gali pasireikšti virškinimo trakto šalutinis poveikis, įskaitant dujų išsiskyrimą, pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar šių simptomų derinį. Panašu, kad kalcio karbonatas sukelia daugiau šių šalutinių poveikių nei kalcio citratas, todėl simptomų palengvinimo strategijos apima kalcio dozės paskirstymą per dieną ir (arba) papildo vartojimą valgio metu. Kalcio karbonatas yra priimtina papildomo kalcio forma, ypatingai asmenims, kurių skrandžio rūgštis yra normali.

Kalcio pasisavinimą įtakojantys veiksniai

Ne visas suvartotas kalcis iš tikrųjų absorbuojamas žarnyne. Žmonės su maistu absorbuoja apie 30% kalcio, tačiau tai labai priklauso nuo vartojamo maisto tipo. Kiti veiksniai taip pat turi įtakos kalcio absorbcijai. Tai amžius (kalcio absorbcija sumažėja iki 15–20% suaugus ir toliau mažėja žmonėms senstant), vitamino D koncentracija, maistas, kuriame daug fitino ir oksalo rūgščių (šios rūgštys natūraliai randamos kai kuriuose augaluose, jungiasi su kalciu ir gali slopinti jo absorbciją). Taip pat kalcio absorbcijai trukdo per didelis natrio ir baltymų kiekis maiste, kofeino perteklius, alkoholis.

Kalcio pertekliaus poveikis

Itin gausus kalcio kiekis iš bet kokio šaltinio gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Pernelyg didelis kalcio kiekis kraujyje, žinomas kaip hiperkalcemija, gali sukelti inkstų nepakankamumą, kraujagyslių ir minkštųjų audinių kalkėjimą, hiperkalciuriją (didelį kalcio kiekį šlapime) ir inkstų akmenis. Didelis kalcio kiekis gali sukelti vidurių užkietėjimą, tai taip pat gali trukdyti absorbuoti geležį ir cinką, nors šis poveikis nėra tiksliai nustatytas. Didelis kalcio, gaunamo iš papildų, bet ne maisto, suvartojimas siejamas su padidėjusia inkstų akmenų rizika. Kai kurie įrodymai sieja didesnį kalcio suvartojimą su padidėjusia prostatos vėžio rizika, tačiau šis poveikis nėra gerai išaiškintas ir pagrįstas. Kai kurie tyrimai taip pat susieja didelį kalcio vartojimą, ypatingai iš papildų, su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tad, prieš vartojant kalcio papildus, būtina pasitarti su šeimos gydytoju.

Anderson, J. J., Roggenkamp, K. J., & Suchindran, C. M. (2012). Calcium intakes and femoral and lumbar bone density of elderly US men and women: National Health and Nutrition Examination Survey 2005–2006 analysis. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 97(12), 4531-4539.
Asemi, Z., Samimi, M., Siavashani, M. A., Mazloomi, M., Tabassi, Z., Karamali, M., ... & Esmaillzadeh, A. (2016). Calcium-vitamin D co-supplementation affects metabolic profiles, but not pregnancy outcomes, in healthy pregnant women. International Journal of Preventive Medicine, 7.
Bolland, M. J., Avenell, A., Baron, J. A., Grey, A., MacLennan, G. S., Gamble, G. D., & Reid, I. R. (2010). Effect of calcium supplements on risk of myocardial infarction and cardiovascular events: meta-analysis. Bmj, 341, c3691.
Chung, M., Tang, A. M., Fu, Z., Wang, D. D., & Newberry, S. J. (2016). Calcium intake and cardiovascular disease risk: an updated systematic review and meta-analysis. Annals of internal medicine, 165(12), 856-866.
Craig, W. J. (2010). Nutrition concerns and health effects of vegetarian diets. Nutrition in Clinical Practice, 25(6), 613-620.
Del Valle, H. B., Yaktine, A. L., Taylor, C. L., & Ross, A. C. (Eds.). (2011). Dietary reference intakes for calcium and vitamin D. National Academies Press.
Foroozanfard, F., Jamilian, M., Bahmani, F., Talaee, R., Talaee, N., Hashemi, T., ... & Esmaillzadeh, A. (2015). Calcium plus vitamin D supplementation influences biomarkers of inflammation and oxidative stress in overweight and vitamin D‐deficient women with polycystic ovary syndrome: a randomized double‐blind placebo‐controlled clinical trial. Clinical endocrinology, 83(6), 888-894.
Kerstetter, J. E., O’Brien, K. O., Caseria, D. M., Wall, D. E., & Insogna, K. L. (2005). The impact of dietary protein on calcium absorption and kinetic measures of bone turnover in women. The journal of clinical endocrinology & metabolism, 90(1), 26-31.
Lowe, S. A., Bowyer, L., Lust, K., McMahon, L. P., Morton, M., North, R. A., ... & Said, J. M. (2015). SOMANZ guidelines for the management of hypertensive disorders of pregnancy 2014. Australian and New Zealand Journal of Obstetrics and Gynaecology, 55(5), e1-e29.
Mao, P. J., Zhang, C., Tang, L., Xian, Y. Q., Li, Y. S., Wang, W. D., ... & Zhou, Y. H. (2013). Effect of calcium or vitamin D supplementation on vascular outcomes: a meta-analysis of randomized controlled trials. International journal of cardiology, 169(2), 106-111.
Michaëlsson, K., Melhus, H., Lemming, E. W., Wolk, A., & Byberg, L. (2013). Long term calcium intake and rates of all cause and cardiovascular mortality: community based prospective longitudinal cohort study. Bmj, 346.
Ross, A. C., Manson, J. E., Abrams, S. A., Aloia, J. F., Brannon, P. M., Clinton, S. K., ... & Kovacs, C. S. (2011). The 2011 report on dietary reference intakes for calcium and vitamin D from the Institute of Medicine: what clinicians need to know. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 96(1), 53-58.
Tranquilli, A. L., Dekker, G., Magee, L., Roberts, J., Sibai, B. M., Steyn, W., ... & Brown, M. A. (2014). The classification, diagnosis and management of the hypertensive disorders of pregnancy: a revised statement from the ISSHP. Pregnancy hypertension, 4(2), 97-104.
Waldman, T., Sarbaziha, R., Merz, C. N. B., & Shufelt, C. (2015). Calcium supplements and cardiovascular disease: A review. American journal of lifestyle medicine, 9(4), 298-307.