Jodas

Jodas

Fizologinė jodo funkcija

Jodas yra mikroelementas, kurio natūraliai yra kai kuriuose maisto produktuose, jis dedamas į kai kurias druskos rūšis ir yra kaip maisto papildas. Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) komponentas. Skydliaukės hormonai reguliuoja daugelį svarbių biocheminių reakcijų, įskaitant baltymų sintezę ir fermentinį aktyvumą, ir yra kritiniai medžiagų apykaitos aktyvumą lemiantys veiksniai. Jie taip pat reikalingi tinkamam vaisiaus ir kūdikio skeleto ir centrinės nervų sistemos vystymuisi. Skydliaukės funkciją pirmiausia reguliuoja skydliaukę stimuliuojantis hormonas, dar vadinamas tirotropinu (TSH). Šis, posmegeninės liaukos išskiriamas hormonas, svarbus skydliaukės hormonų gamybos ir sekrecijos kontrolei, taip pat organizmo apsaugai nuo tokių ligų kaip hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba) ir tirotoksikozės arba hipertiroidizmo (padidėjusios skydliaukės hormono tiroksino koncentracijos). TSH sekrecija padidina skydliaukės jodo pasisavinimą ir stimuliuoja T3 ir T4 sintezę bei išsiskyrimą. Jei jodo kiekis nepakakankamas, TSH lygis išlieka padidėjęs ir sąlygoja skydliaukės išsiplėtimą, rodantį organizmo bandymą sulaikyti daugiau jodo iš kraujotakos ir gaminti skydliaukės hormonus. Jodas gali turėti ir kitų fiziologinių funkcijų organizme - jis taip pat svarbus organizmo imuniniam atsakui.

Jodo trūkumas

Jodo trūkumas turi daugybę neigiamų padarinių augimo ir vystymosi procesams. Jodo trūkumo sutrikimai atsiranda dėl nepakankamos skydliaukės hormonų gamybos, atsirandančios dėl nepakankamo jodo kiekio. Nėštumo ir ankstyvos kūdikystės metu jodo trūkumas gali sukelti negrįžtamą poveikį. Kūdikiams ir vaikams lengvesnis jodo trūkumas gali sukelti neurovystymosi sutrikimus, pavyzdžiui, šiek tiek žemesnį nei vidutinis intelektą, matuojamą pagal IQ. Lengvas ar vidutinio sunkumo motinos jodo trūkumas taip pat siejamas su padidėjusia vaikų hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD - attention deficit hyperactivity disorder) rizika. Suaugusiesiems lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas gali sukelti gūžį, taip pat sutrikusias psichines funkcijas ir darbo produktyvumo sumažėjimą dėl hipotirozės. Lėtinis jodo trūkumas gali būti susijęs su padidėjusia skydliaukės vėžio formos rizika. Jodo trūkumas gali pasireikšti veganamas ir žmonėms, nevalgantiems jūros gėrybių, kiaušinio ar pieno produktų, taip pat nėščiosioms, žmonėms, nevartojantiems joduotos druskos, gyvenantys regionuose, kuriuose trūksta jodo, ypatingai kalnuotose vietovėse, žmonės, turintiems ribinį jodo kiekį ir valgantiemss maisto produktus, kuriuose yra goitrogenų - medžiagų, trukdančių įsisavinti jodą skydliaukėje.

Jodo papildai

Jodas maiste ir joduota druska yra kelių cheminių formų, įskaitant natrio ir kalio druskas, neorganinį jodą, jodatą ir jodidą, redukuotą jodo formą. Jodas retai pasitaiko kaip elementas, o labiau kaip druska. Dėl šios priežasties jis vadinamas jodidu, o ne jodu. Jodidas greitai ir beveik visiškai absorbuojamas skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Kai jodidas patenka į kraujotaką, skydliaukė jo atitinkamą kiekį panaudoja skydliaukės hormonų sintezei, o didžioji dalis likusio kiekio (apie 90 proc.) išsiskiria su šlapimu. Maisto papilduose jodas dažnai būna kalio jodido arba natrio jodido formoje. Nedidelis tyrimas parodė, kad žmonės beveik visiškai absorbuoja kalio jodidą. Dėl savo svarbaus vaidmens vaisiaus ir kūdikio vystymuisi bei skydliaukės hormonų gamybai jodas yra svarbi tinkamos sveikatos visais gyvenimo etapais maistinė medžiaga.

  • Abel, M. H., Brandlistuen, R. E., Caspersen, I. H., Aase, H., Torheim, L. E., Meltzer, H. M., & Brantsaeter, A. L. (2019). Language delay and poorer school performance in children of mothers with inadequate iodine intake in pregnancy: results from follow-up at 8 years in the Norwegian Mother and Child Cohort Study. European journal of nutrition, 58(8), 3047-3058.
  • Dineva, M., Fishpool, H., Rayman, M. P., Mendis, J., & Bath, S. C. (2020). Systematic review and meta-analysis of the effects of iodine supplementation on thyroid function and child neurodevelopment in mildly-to-moderately iodine-deficient pregnant women. The American Journal of Clinical Nutrition.
  • Hess, S. Y. (2010). The impact of common micronutrient deficiencies on iodine and thyroid metabolism: the evidence from human studies. Best Practice & Research Clinical Endocrinology & Metabolism, 24(1), 117-132.
  • Leung, A. M. (2019). What's the best measure of population iodine status? It's not a simple answer.
  • Murray, C. W., Egan, S. K., Kim, H., Beru, N., & Bolger, P. M. (2008). US Food and Drug Administration's Total Diet Study: dietary intake of perchlorate and iodine. Journal of Exposure Science & Environmental Epidemiology, 18(6), 571-580.
  • Pearce, E. N., Lazarus, J. H., Moreno-Reyes, R., & Zimmermann, M. B. (2016). Consequences of iodine deficiency and excess in pregnant women: an overview of current knowns and unknowns. The American journal of clinical nutrition, 104(suppl_3), 918S-923S.
  • Zhao, W., Li, X., Xia, X., Gao, Z., & Han, C. (2019). Iodine nutrition during pregnancy: past, present, and future. Biological trace element research, 188(1), 196-207.
  • Zimmermann, M. B., & Boelaert, K. (2015). Iodine deficiency and thyroid disorders. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 3(4), 286-295.
sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau