Imuniteto dienos Imuniteto dienos

Gerosios bakterijos ir jų nauda mūsų organizmui

Sapiens laboratorija
Temos: Virškinimui Medžiagų apykaitai Gerai savijautai Gerosios bakterijos

Ilgus metus gerosios bakterijos mūsų organizme, kaip ir blogosios, buvo laikomos „įsibrovėlėmis“, keliančiomis rūpestį dėl įvairių ligų bei sveikatos sutrikimų. Būtent dėl šios priežasties dauguma mikrobiologijos tyrimų daugiausiai buvo skirti bakterijų naikinimui įvairiomis dezinfekavimo priemonėmis bei antibiotikais.

Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais mikroorganizmai pradėti vertinti iš visiškai kitos perspektyvos. Daugeliu tyrimų įrodyta, jog, nors kai kurios bakterijos tikrai sukelia ligas, jos taip pat atlieka naudingą vaidmenį žmonių sveikatai. Būtent dėl šios priežasties visuomenės informuotumas ir susidomėjimas probiotikais bei žarnyno sveikata – gerokai išaugo.

Kas yra probiotikai?

Vis dar neretai pasitaiko atvejų, kai galvojama, jog gerosios bakterijos ir probiotikai yra dvi skirtingos preparatų rūšys, tačiau taip manyti – klaidinga. Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos moterims ir vyrams yra pagamintos iš naudingų gyvųjų bakterijų ir (arba) mielių, gyvenančių žmogaus organizme.

Verta žinoti, jog kiekvieno žmogaus kūne yra trilijonai mikrobų, susidedančių iš bakterijų, grybų (įskaitant mieles), virusų bei pirmuonių. Mūsų organizmams vystantis, kartu su mikrobais, išsivysto ir unikalus mikroorganizmų rinkinys, dar vadinamas mikrobiomu. Šiuo atveju įdomiausia tai, kad kiekvieno žmogaus mikrobiomas yra unikalus – nėra dviejų žmonių, turinčių tas pačias mikrobų ląsteles – net dvyniai jas turi skirtingas.

Siekiant geriau suprasti, kas yra gerosios bakterijos, verta akcentuoti, jog kiekvieno žmogaus kūne nuolat yra gerųjų ir blogųjų bakterijų. Pagrindinė probiotikų užduotis – pašalinti blogąsias bakterijas, trukdančias tinkamam medžiagų balansui jūsų organizme. Jos ne tik padeda išlaikyti gerą sveikatą, bet ir kovoja su neigiamą įtaka organimui turinčiomis bakterijomis.

Kalbant apie žmogaus kūną, labiausiai su naudingais mikrobais ir bakterijomis susijusi vieta yra žarnynas (dažniausiai storosios žarnos), tačiau gerosios bakterijos taip pat randamos burnoje, odoje, plaučiuose bei šlapimo takuose.

Kaip veikia probiotikai?

Bandant geriau paaiškinti tai, kaip žmogaus organizme veikia geros bakterijos – probiotikai, verta akcentuoti, jog pagrindinė šių užduotis – palaikyti sveiką jūsų organizmo pusiausvyrą. Tai yra ypač aktualu tais atvejais, kai žmogus serga, o į jo kūną patekę blogosios bakterijos – sparčiai dauginasi.

Šiais atvejais į pagalbą pasitelkiamos geriausios gerosios bakterijos, kovojančios su blogosiomis, kurios užkerta kelią pastarųjų dauginimuisi bei padeda atstatyti organizmo imuninės sistemos pusiausvyrą.

Tyrimais įrodyta, jog gerosios bakterijos ne tik palaiko gerą žmogaus imuninės sistemos būklę ir sveikatą, bet ir kontroliuoja uždegiminius procesus. Gerosios žarnyno bakterijos padeda organizmui virškinti maistą, įsisavinti vitaminus, suskaidyti ir absorbuoti vaistus. Probiotikai taip pat neleidžia blogosioms bakterijoms tapti nekontroliuojamomis, sukelti ligas ir palaikyti žarnyną dengiančias ląsteles, kad kraujas nepasisavintų blogųjų bakterijų.

Tiesa, tam, kad šie procesai vyktų jūsų organizme, nėra būtina vartoti probiotikų papildus. Gerosios bakterijos yra natūrali kiekvieno sveiko žmogaus organizmo esanti dalis, todėl pakankamą probiotikų kiekį turėtų užtikrinti subalansuota mityba. Būtent dėl šios priežasties vertėtų maitintis maistu, kuriame gausu skaidulų bei gerųjų bakterijų.

Naturalios gerosios bakterijos: kada jas įtraukti į savo mitybą?

Gerosios bakterijos suaugusiems dažniausiai yra rekomenduojamos ligos atveju arba tuomet, kai apie nusilpusią organizmo būklę perspėja kiti simptomai. Atsižvelgiant į tai, jog ne visos gerosios bakterijos nauda pasižymi vienodai, o jų poveikis – taip pat skiriasi, ypač rekomenduojama dėl šių preparatų pasikonsultuoti su savo sritį gerai išmanančiu specialistu. Pastarasis galės įvertinti visas probiotiko vartojimo priežastis ir padės nuspręsti, kokios geriausios gerosios bakterijos galėtų būti įtrauktos į jūsų kasdienį mitybos racioną.

Egzistuoja nemažai tyrimų, kuriais vis dar bandoma išsiaiškinti, kaip gerosios bakterijos bei reguliarus jų vartojimas gali padėti išvengti įvairių ligų. Tačiau, šiuo metu jau aišku, kad naturalios gerosios bakterijos gali palengvinti ar visiškai užkirsti kelią tokiems simptomams, kaip viduriavimas (tiek viduriavimas, kurį sukelia antibiotikai, tiek Clostridioides difficile (C. diff) infekcija), vidurių užkietėjimas, uždegiminės žarnyno ligos (IBD), dirgliosios žarnos sindromas (IBS). Gerosios bakterijos puikia prevencija gali tapti ir mielių infekcijos, šlapimo takų infekcijos bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ausų infekcijos, peršalimas, sinusitas) atvejais. Teigiamas jų poveikis pastebimas ir dantenų ligų, laktozės netoleravimo, egzemos (atopinio dermatito) bei sepsio (ypač kūdikiams) atvejais.

Tyrimais įrodyta, kad probiotikai gali padėti valdyti virškinimo trakto ligas, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą (IBS) ir uždegiminę žarnyno ligą (IBD). Yra įrodymų, kad probiotikai gali padėti kontroliuoti egzemą, nutukimą, atsparumą insulinui, 2 tipo diabetą, nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą bei pagerinti imuninės sistemos veiklą.

Kokiuose produktuose ieškoti probiotikų?

Nors pajutę neigiamus simptomus ar pradėję vartoti antibiotikus dažniausiai skubame savo mitybos racioną papildyti probiotikais, tą galima daryti ne tik papildų pagalba. Verta žinoti, jog probiotikų kiekis žmogaus organizme bene labiausiai priklauso nuo subalansuotos kasdienės mitybos, todėl specialistai ja pasirūpinti rekomenduoja pirmiausiai.

Probiotikai, kurie paprastai vadinami naudingosiomis bakterijomis, teikia visokeriopą naudą jūsų kūnui ir smegenims. Jie gali pagerinti virškinimo sistemos būklę, sumažinti depresiją, skatinti širdies sveikatą ir net pagerinti odos būklę. Siūlome susipažinti su penkiais produktais, kuriuos vartodami gerųjų bakterijų gausite kartu su maistu.

1. Jogurtas

Tai yra vienas geriausių probiotikų šaltinių, galinčių pagerinti jūsų sveikatą. Šis produktas yra gaminamas iš pieno, fermentuojamo probiotikų, pieno rūgšties bakterijų ir bifidobakterijų. Jogurto vartojimas gali būti labai naudingas sveikatai, ypač žmonėms, turintiems virškinimo problemų ar kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu. Vaikams jogurtas gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltą viduriavimą, palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Įdomu tai, jog jogurtas gali būti tinkamas net ir žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Taip yra todėl, kad bakterijos dalį laktozės paverčia pieno rūgštimi, kuri taip pat suteikia jogurtui rūgštų skonį. Tačiau atminkite, kad ne visuose jogurtuose yra gyvų probiotikų. Kai kuriais atvejais gyvos bakterijos žūsta apdorojimo metu. Dėl šios priežasties būtinai rinkitės jogurtą su gyvosiomis bakterijomis. Prieš pirkdami jogurtą taip pat būtinai visada perskaitykite etiketę. Net jei jis pažymėtas kaip mažai riebalų arba be riebalų, jis vis tiek gali būti su dideliu kiekiu pridėtinio cukraus.

2. Kefyras

Kefyras yra fermentuotas probiotinis pieno gėrimas. Jis gaminamas į karvės ar ožkos pieną įmaišius kefyro grūdelių. Kefyro grūdai nėra tas pats, kas javų grūdai. Tai pieno rūgšties bakterijos ir mielių kultūros, kurios šiek tiek primena žiedinius kopūstus. Manoma, kad žodis „kefyras“ kilęs iš turkiško žodžio „keyif“, kuris reiškia gerą savijautą pavalgius.

Kefyras jau ilgus metus yra siejamas su didele nauda sveikatai. Jis gali pagerinti kaulų būklę, gerųjų bakterijų dėka padėti spręsti virškinimo problemas bei apsaugoti nuo infekcijų. Nors jogurtas yra bene geriausiai žinomas probiotinis maistas vakarietiškoje dietoje, kefyras iš tikrųjų yra geresnis gerųjų bakterijų šaltinis. Kefyre yra keletas pagrindinių gerųjų bakterijų ir mielių, o tai daro jį itin stipriu probiotiku. Kaip ir jogurtą, kefyrą paprastai gerai toleruoja žmonės, netoleruojantys laktozės.

3. Rauginti kopūstai

Rauginti kopūstai – tai susmulkinti kopūstai, kurie yra fermentuojami pieno rūgšties bakterijų pagalba. Tai vienas seniausių tradicinių maisto produktų, populiarus daugelyje šalių, ypač Rytų Europoje. Rauginti kopūstai dažnai naudojami su mėsos patiekalais arba kaip garnyras. Jie yra rūgštaus, sūraus skonio ir gali būti laikomi sandariame inde mėnesius.

Be probiotinių savybių, raugintuose kopūstuose gausu skaidulų, taip pat vitaminų C ir K, kuriuose yra daug natrio ir geležies bei kalio. Raugintuose kopūstuose yra antioksidantų liuteino ir zeaksantino, kurie yra svarbūs akių sveikatai. Būtinai rinkitės nepasterizuotus raugintus kopūstus. Pasterizavimas naikina gyvas ir aktyvias bakterijas.

4. Kimchi

Kimchi yra fermentuotas, aštrus korėjietiškas garnyras. Šie kopūstai dažniausiai yra pagrindinis korėjietiškų patiekalų ingredientas, tačiau jis gali būti gaminamas ir iš kitų daržovių. Kimchi dažniausiai gardinamas prieskoniais, tokiais kaip raudonieji čili pipirai dribsniai, česnakai, imbieras, laiškiniai svogūnai ir druska. Jame yra ir pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus kimchii, taip pat kitų pieno rūgšties bakterijų, kurios gali būti naudingos virškinimo sistemos gerai būklei.

Iš kopūstų pagamintuose kimčiuose yra daug vitaminų ir mineralų, įskaitant vitaminą K, riboflaviną (vitaminą B2) ir geležį.

5. Miso

Miso yra japoniškas prieskonis. Tradiciškai jis gaminamas fermentuojant sojų pupeles su druska ir grybelio rūšimi, vadinama koji. Miso taip pat galima gaminti maišant sojų pupeles su kitais ingredientais, tokiais kaip miežiai, ryžiai ir rugiai. Ši pasta dažniausiai naudojama miso sriubai, populiariam pusryčių maistui Japonijoje. Miso paprastai yra sūrus. Galite nusipirkti įvairių veislių, tokių kaip balta, geltona, raudona ir ruda. Miso yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Jame taip pat yra daug įvairių vitaminų, mineralų ir augalinių junginių, įskaitant vitaminą K, manganą ir varį. Tyrimai rodo, kad dažnas miso sriubos vartojimas buvo susijęs su mažesne vidutinio amžiaus japonų moterų krūties vėžio rizika bei insulto rizika.

6. Kombucha

Kombucha yra fermentuotas juodosios arba žaliosios arbatos gėrimas. Šią populiarią arbatą fermentuoja sudėtyje esančios gerosios bakterijos ir mielės. Gėrimas vartojamas daugelyje pasaulio šalių, ypač Azijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kombucha fermentuojama su bakterijomis ir mielėmis, sunku paneigti teigiamą šio gėrimo poveikį žmogaus sveikatai.

7. Marinuoti agurkai

Marinuoti agurkai (taip pat žinomi kaip kornišonai) yra agurkai, konservuojami druskos ir vandens tirpale. Gamybos proceso metu jie kuriam laikui paliekami fermentuotis naudojant jų pačių natūraliai esančias pieno rūgšties bakterijas. Šis procesas juos parūgština. Marinuoti agurkai yra puikus sveikų probiotinių bakterijų šaltinis, galintis pagerinti virškinimą. Jie taip pat turi mažai kalorijų ir yra geras vitamino K šaltinis, būtinas kraujo krešėjimui.

8. Tradicinės pasukos

Sąvoka „pasukos“ iš tikrųjų reiškia įvairius fermentuotus pieno gėrimus. Yra dvi pagrindinės pasukų rūšys: tradicinės ir kultūrinės. Tradicinės pasukos yra tiesiog likęs skystis gaminant sviestą. Tik šioje versijoje yra probiotikų, o kartais ji vadinama močiutės probiotiku. Tradicinės pasukos daugiausia vartojamos Indijoje, Nepale ir Pakistane. Kultūrinės pasukos, dažniausiai randamos Amerikos prekybos centruose.

9. Kai kurios sūrio rūšys

Nors dauguma sūrių rūšių yra fermentuoti, tai nereiškia, kad visuose juose yra probiotikų. Štai kodėl svarbu maisto produktų etiketėse ieškoti žodžių „gyvos kultūros“ arba „aktyvios kultūros“. Kai kurių sūrių, įskaitant goudą, mocarelą, čederį ir varškę, gerosios bakterijos išgyvena senėjimo procesą.

Sūris yra labai maistingas ir labai geras baltymų šaltinis. Jame taip pat gausu svarbių vitaminų ir mineralų, įskaitant kalcį, vitaminą B12, fosforą ir seleną. Tyrimai rodo, jog saikingas pieno produktų, tokių kaip sūris, vartojimas gali netgi sumažinti širdies ligų ir osteoporozės riziką.

Ar saugu vartoti probiotikus?

Gerosios bakterijos daugumai sveikų žmonių yra visiškai saugus preparatas – nedaro jokios žalos ir nėra linkę neigiamai sąveikauti su kitais vartojamais vaistais. Vis dėlto, atvejais, kai turima rimtų sveikatos sutrikimų ar pooperaciniu periodu, gerųjų bakterijų vartojimo be specialistų rekomendacijų rekomenduojama vengti. Mažai tikėtina, bet tokiu būdu gali būti padidinama infekcijos vystymosi, atsparumo antibiotikams bei kitų šalutinių poveikių rizika.

Gerosios bakterijos vaikams

Specialistai neretai susiduria su klausimu, ar probiotikai yra tinkami vartoti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Todėl verta pabrėžti, jog jei vaikas serga liga, kuriai gydyti yra reikalingi tokie vaistai, kaip antibiotikai, gerosios bakterijos vaikams – netgi būtinos. Probiotikai taip pat gali būti naudojami siekiant palengvinti vaikų vidurių užkietėjimą, rūgšties refliuksą, viduriavimą, dujas ir egzemą.

Probiotikų įvedimas į vaiko mitybą per maistą paprastai yra saugiausias būdas. Tai daroma vaikui dažniau siūlant tokius produktus kaip jogurtą ar varškę. Prekyboje galima rasti ir probiotikų, skirtų specialiai vaikams, tačiau prieš įsigydami tokius papildus būtinai pasitarkite su pediatru. Verta akcentuoti, jog gerosios bakterijos kudikiams – taip pat dėmesio vertas sprendimas, ypatingai atvejais, kai šie serga.

Ar reikia vartoti probiotikus po antibiotikų vartojimo?

Antibiotikų vaistai dažnai reikalingi kovai su infekcija. Tačiau, nors antibiotikai naikina blogąsias bakterijas, jie taip pat mažina ir gerųjų bakterijų kiekį žmogaus organizme. Kai kuriems žmonėms po antibiotikų vartojimo netgi pasireiškia tokios ligos kaip viduriavimas, bėrimai ar silpnumas. Kai kurių žmonių žarnyne gali netgi įsitvirtinti blogosios bakterijos, pavyzdžiui, C diff. Probiotikų įtraukimas į kasdienę mitybą po antibiotikų vartojimo leidžia atstatyti gerąsias organizmo bakterijas, imuninę sistemą, padėti pašalinti nemalonius simptomus, atsiradusius dėl stipriai nusilpusio organizmo.

Geriausios gerosios bakterijos: kaip išsirinkti?

Akivaizdu, jog norint, kad probiotikai duotų naudos, verta įsitikinti ne tik jų poreikiu, bet ir išsirinkti kokybišką preparatą kasdieniam vartojimui. Nors yra daug rūšių bakterijų, kurios gali būti laikomos probiotikais, dažniausiai rekomenduojama rinktis iš dviejų specifinių bakterijų tipų, kurie yra įprasti parduotuvėse randami probiotikai – laktobacilos ir bifido bakterijos. Verta akcentuoti, jog gerosios bakterijos – nėra vaistai, todėl jos neprivalo būti patvirtintos Federalinės vaistų administracijos (FDA).

Probiotikų papildai gali būti derinami su prebiotikais - sudėtingais angliavandeniais, kurie maitina jūsų žarnyne esančius mikroorganizmus. Iš esmės prebiotikai yra gerųjų bakterijų „maisto šaltinis“. Jie padeda išmaitinti gerąsias bakterijas ir išlaikyti organizmą sveiką. Prebiotikai yra inulinas, pektinas ir atsparūs krakmolai.

Norint palaikyti gerą mikrofloros pusiausvyrą ir sustiprinti organizmą po antibiotikų vartojimo, rekomenduojama išbandyti itin kokybišką probiotikų kompleksą. Vienoje šio unikalaus komplekso tabletėje yra ne mažiau kaip 500 000 000 KSV (kolonijas sudarančių vienetų) pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus acidophilus. Tai liofilizuotos gyvybingų pieno rūgšties bakterijos, kurios palaiko fiziologinę žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir yra atsparios antibiotikams ir chemoterapiniams vaistams.

Sudėtyje esančių pieno rūgšties bakterijų rūšis – laktobakterijos (Lactobacillus) dažniausiai sutinkamos bakterijos ir dėl to laikomos vienomis svarbiausiomis. Daugiausia šių bakterijų aptinkama žmogaus plonojoje žarnoje. Laktobakterijos (Lactobacillus) – tai bakterijų šeima, kuri pasižymi gramteigiamų fakultatyvių anaerobinių lazdelių forma. Ši šeima atsakinga už laktazės poveikį, o pats fermentas – latkazė (pvz pieno cukrų į pieno rūgštis) – angliavandenių skaidymą. Pieno rūgštis virškinamajame trakte sukuria rūgštinę aplinką.

sapiens.lt puslapyje yra naudojami slapukai. Naršydami toliau svetainėje Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais, kurie automatiškai nustatomi tam, kad svetainė veiktų tinkamai ir jų išjungti negalite. Visi slapukai apibūdinti ir jų sąrašas pateiktas žemiau esančioje nuorodoje. Sutikimą galėsite bet kada atšaukti, o slapukus ištrinti. Sužinokite daugiau