Magnis

Magnio funkcija

Magnis yra daugiau kaip 300 fermentų, reguliuojančių įvairias biochemines organizmo reakcijas, įskaitant baltymų sintezę (gamybą), raumenų ir nervų sistemos funkcijas, gliukozės kiekio kraujyje kontrolę ir kraujospūdžio reguliavimą, kofaktorius. Magnis reikalingas energijos gamybai ir glikolizei arba gliukozės skaidymo procesui. Jis prisideda prie kaulų struktūrinės raidos ir reikalingas DNR, RNR ir antioksidanto glutationo sintezei. Magnis taip pat vaidina svarbų vaidmenį aktyviai perduodant kalcio ir kalio jonus per ląstelių membranas, o šis procesas yra svarbus nervinio impulso perdavimui, raumenų susitraukimui ir normaliam širdies ritmui. Suaugusio žmogaus organizme yra maždaug 25 g magnio: 50–60% yra kauluose, o likusioji dalis - minkštuosiuose audiniuose. Žemas magnio lygis organzime yra susijęs su įvairiomis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (hipertenzija), nuotaikos sutrikimai, osteoporozė ir migrena.

Magnio papildai

Magnio papildų yra įvairių formų, įskaitant magnio oksidą, citratą ir chloridą. Magnio oksidas yra druska, jungianti magnį ir deguonį. Tai vienas iš plačiai vartojamų magnio papildų. Natūraliai jis sudaro baltą, miltelių pavidalo medžiagą ir vyrauja miltelių arba kapsulių pavidalu. Skirtingų magnio papildų magnio absorbcija skiriasi. Gerai skystyje ištirpusios magnio formos žarnyne absorbuojamos geriau nei mažiau tirpios formos. Atlikus nedidelius tyrimus nustatyta, kad aspartato, citrato, laktato ir chlorido formose esantis magnis yra absorbuojamas labiau ir yra biologiškai prieinamesnis nei magnio oksidas ir magnio sulfatas. Keli vaistų tipai gali sąveikauti su magnio papildais arba paveikti magnio būklę: antibiotikai, diuretikai, bifosfonatai, protonų siurblio inhibitoriai. Magnio oksidas gali sukelti šalutinį poveikį. Kad išvengtumėte nemalonaus skonio, magnio oksido tabletę gerkite su citrusinių vaisių sultimis arba gazuotu citrusinių gėrimų. Kreipkitės į savo gydytoją, jei kuris nors iš šių simptomų - mėšlungis ir viduriavimas - nepraeina.

Magnio trūkumas

Ankstyvieji magnio trūkumo požymiai yra apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis ir silpnumas. Pablogėjus magnio trūkumui, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas, raumenų susitraukimai ir mėšlungis, traukuliai, asmenybės tapatybės pokyčiai, nenormalus širdies ritmas ir vainikinių kraujagyslių spazmai. Dėl sunkaus magnio trūkumo gali pasireikšti hipokalcemija arba hipokalemija (atitinkamai mažas kalcio ar kalio kiekis kraujo serume), nes sutrinka mineralinė pusiausvyra. Magnio trūkumas pasireiškia žmonėms, sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, virškinamojo trakto ligomis (Krono liga, celiakija), vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtiniu alkoholizmu.

Aydın, H., Deyneli, O., Yavuz, D., Gözü, H., Mutlu, N., Kaygusuz, I., & Akalın, S. (2010). Short-term oral magnesium supplementation suppresses bone turnover in postmenopausal osteoporotic women. Biological trace element research, 133(2), 136-143.
Danziger, J., William, J. H., Scott, D. J., Lee, J., Lehman, L. W., Mark, R. G., ... & Mukamal, K. J. (2013). Proton-pump inhibitor use is associated with low serum magnesium concentrations. Kidney international, 83(4), 692-699.
Dong, J. Y., Xun, P., He, K., & Qin, L. Q. (2011). Magnesium intake and risk of type 2 diabetes: meta-analysis of prospective cohort studies. Diabetes care, 34(9), 2116-2122.
Gröber, U., Schmidt, J., & Kisters, K. (2015). Magnesium in prevention and therapy. Nutrients, 7(9), 8199-8226.
Jahnen-Dechent, W., & Ketteler, M. (2012). Magnesium basics. Clinical kidney journal, 5(Suppl_1), i3-i14.
Musso, C. G. (2009). Magnesium metabolism in health and disease. International urology and nephrology, 41(2), 357-362.
Philipp Schuchardt, J., & Hahn, A. (2017). Intestinal absorption and factors influencing bioavailability of magnesium-an update. Current Nutrition & Food Science, 13(4), 260-278.
Ranade, V. V., & Somberg, J. C. (2001). Bioavailability and pharmacokinetics of magnesium after administration of magnesium salts to humans. American journal of therapeutics, 8(5), 345-357.
Rude, R. K., Singer, F. R., & Gruber, H. E. (2009). Skeletal and hormonal effects of magnesium deficiency. Journal of the American College of Nutrition, 28(2), 131-141.
Schwalfenberg, G. K., & Genuis, S. J. (2017). The importance of magnesium in clinical healthcare. Scientifica, 2017.
MSun-Edelstein, C., & Mauskop, A. (2009). Role of magnesium in the pathogenesis and treatment of migraine. Expert review of neurotherapeutics, 9(3), 369-379.